Vištyčio valsčius

54°27′š. pl. 22°43′r. ilg. / 54.45°š. pl. 22.71°r. ilg. / 54.45; 22.71

Vištyčio valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Vištytis

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)

Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)

Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Vištyčio valsčius (rus. гмина Виштынецъ, lenk. gmina Wisztyniec) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vištytis. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Vištyčio seniūnija.

Istorija

Įsteigtas XVIII a. pabaigoje. 1870 m. prie valsčiaus prijungtas Vištytis, netekęs miesto teisių, o 17 valsčiaus kaimų perduoti Kaupiškių valsčiui.^[1] 1931 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Kaupiškių valsčiaus. 1950 m. birželio 20 d. Vištyčio valsčius panaikintas, jo teritorija (3 apylinkės) priskirta Kybartų rajonui.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m. ^[2]		6553
1923 m. (išsamiau)	70	3907	546		17 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	79	4300		6 seniūnijos ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	63			3 apylinkės ^[5]

Vadovai

Aleksandras Cimermanas, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Pavištytis	Pavištyčio seniūnija	-
Rėčiūnai	Rečiūnų seniūnija	-
Stirniškiai	Stirniškių seniūnija	-
Varteliai	Vartelių seniūnija	-
Totorkiemis	-	Totorkiemio apylinkė
Vištytis	Vištyčio miestelio seniūnija	Vištyčio apylinkė
Vištyčio Laukas I	Vištyčio laukų seniūnija	Vištyčio Laukų apylinkė
Iš viso:	6 seniūnijos	3 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmąjį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Vištyčio valsčiuje buvo 17 gyvenviečių:

Bakšiškių kaimas 22 ūkiai – 129 gyventojai
Bakšiškių dvaras 1-42
Čižiškių kaimas 5-49
Eglyniškių kaimas 15-131
Jonaukos kaimas 7-55
Lankupkos kaimas 5-31
Lankupkos dvaras 7-26
Maravilės dvaras 4-43
Narvidu kaimas 12-74
Narvidų dvaras 12-69
Padvartėlių kaimas 7-57
Pašervinčio kaimas 39-252
Pavištyčio kaimas 79-699
Vartelių kaimas 26-191
Vištyčio miestelis 177–1295
Vištyčio Laukos I kaimas 73-430
Vištyčio Laukos II kaimas 55-334

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 3907 žmonės:

Lietuviai – 44% (1718);
Vokiečiai – 35% (1370);
Lenkai – 8,4% (328);
Žydai – 5,7% (222);
Kiti – 6,9% (269).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1906	Rėčiūnai	Jurgis Balčiūnas, gydytojas	1980
1910	Rėčiūnai	Vytautas Balčiūnas, kunigas	2003

Šaltiniai

↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 469
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 788 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 469–470 pusl.

[1] Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.

[2] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 469

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 788 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]