Vištyčio valsčius
54°27′š. pl. 22°43′r. ilg. / 54.45°š. pl. 22.71°r. ilg.
| Vištyčio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Vištytis |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga) | |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Vištyčio valsčius (rus. гмина Виштынецъ, lenk. gmina Wisztyniec) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vištytis. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Vištyčio seniūnija.
Istorija
redaguotiĮsteigtas XVIII a. pabaigoje. 1870 m. prie valsčiaus prijungtas Vištytis, netekęs miesto teisių, o 17 valsčiaus kaimų perduoti Kaupiškių valsčiui.[1] 1931 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Kaupiškių valsčiaus. 1950 m. birželio 20 d. Vištyčio valsčius panaikintas, jo teritorija (3 apylinkės) priskirta Kybartų rajonui.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[2] | 6553 | ||||
| 1923 m.[3] | 70 | 3907 | 546 | 17 | |
| 1932 m. | 79 | 4300 | 6 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
63 | 3 apylinkės [5] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Pavištytis | Pavištyčio seniūnija | - |
| Rėčiūnai | Rečiūnų seniūnija | - |
| Stirniškiai | Stirniškių seniūnija | - |
| Varteliai | Vartelių seniūnija | - |
| Totorkiemis | - | Totorkiemio apylinkė |
| Vištytis | Vištyčio miestelio seniūnija | Vištyčio apylinkė |
| Vištyčio Laukas I | Vištyčio laukų seniūnija | Vištyčio Laukų apylinkė |
| Iš viso: | 6 seniūnijos | 3 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguotiPagal pirmąjį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Vištyčio valsčiuje buvo 17 gyvenviečių:
- Bakšiškių kaimas 22 ūkiai – 129 gyventojai
- Bakšiškių dvaras 1-42
- Čižiškių kaimas 5-49
- Eglyniškių kaimas 15-131
- Jonaukos kaimas 7-55
- Lankupkos kaimas 5-31
- Lankupkos dvaras 7-26
- Maravilės dvaras 4-43
- Narvidu kaimas 12-74
- Narvidų dvaras 12-69
- Padvartėlių kaimas 7-57
- Pašervinčio kaimas 39-252
- Pavištyčio kaimas 79-699
- Vartelių kaimas 26-191
- Vištyčio miestelis 177–1295
- Vištyčio Laukos I kaimas 73-430
- Vištyčio Laukos II kaimas 55-334
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 3907 žmonės:
- Lietuviai – 44% (1718);
- Vokiečiai – 35% (1370);
- Lenkai – 8,4% (328);
- Žydai – 5,7% (222);
- Kiti – 6,9% (269).
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1906 | Rėčiūnai | Jurgis Balčiūnas, gydytojas | 1980 |
| 1910 | Rėčiūnai | Vytautas Balčiūnas, kunigas | 2003 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 469–470 pusl.