Vištyčio valsčius

54°27′š. pl. 22°43′r. ilg. / 54.45°š. pl. 22.71°r. ilg. / 54.45; 22.71

Vištyčio valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Vištytis
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Vištyčio valsčius (rus. гмина Виштынецъ, lenk. gmina Wisztyniec) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vištytis. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Vištyčio seniūnija.

Istorija redaguoti

Įsteigtas XVIII a. pabaigoje. 1870 m. prie valsčiaus prijungtas Vištytis, netekęs miesto teisių, o 17 valsčiaus kaimų perduoti Kaupiškių valsčiui.[1] 1931 m. prijungta didžioji dalis panaikinto Kaupiškių valsčiaus. 1950 m. birželio 20 d. Vištyčio valsčius panaikintas, jo teritorija (3 apylinkės) priskirta Kybartų rajonui.

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[2] 6553
1923 m.[3] 70 3907 546 17
1932 m. 79 4300 6 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
63 3 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Pavištytis Pavištyčio seniūnija -
Rėčiūnai Rečiūnų seniūnija -
Stirniškiai Stirniškių seniūnija -
Varteliai Vartelių seniūnija -
Totorkiemis - Totorkiemio apylinkė
Vištytis Vištyčio miestelio seniūnija Vištyčio apylinkė
Vištyčio Laukas I Vištyčio laukų seniūnija Vištyčio Laukų apylinkė
Iš viso: 6 seniūnijos 3 apylinkės

Gyvenvietės redaguoti

Pagal pirmąjį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Vištyčio valsčiuje buvo 17 gyvenviečių:

  • Bakšiškių kaimas 22 ūkiai – 129 gyventojai
  • Bakšiškių dvaras 1-42
  • Čižiškių kaimas 5-49
  • Eglyniškių kaimas 15-131
  • Jonaukos kaimas 7-55
  • Lankupkos kaimas 5-31
  • Lankupkos dvaras 7-26
  • Maravilės dvaras 4-43
  • Narvidu kaimas 12-74
  • Narvidų dvaras 12-69
  • Padvartėlių kaimas 7-57
  • Pašervinčio kaimas 39-252
  • Pavištyčio kaimas 79-699
  • Vartelių kaimas 26-191
  • Vištyčio miestelis 177–1295
  • Vištyčio Laukos I kaimas 73-430
  • Vištyčio Laukos II kaimas 55-334

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 3907 žmonės:

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1906 Rėčiūnai Jurgis Balčiūnas, gydytojas 1980
1910 Rėčiūnai Vytautas Balčiūnas, kunigas 2003

Šaltiniai redaguoti

  1. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 780 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 788 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185
  • Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 469–470 pusl.