Vilkaviškio valsčius

Vilkaviškio valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Vilkaviškis,
Šelviai (1885),
Navininkai (1887?–1915)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Vilkaviškio valsčius (rus. гмина Волковышки, lenk. gmina Wyłkowyszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vilkaviškis (kurį laiką – Šelviai ir Navininkai). Valsčiaus teritorija dabar priklauso Klausučių ir Šeimenos seniūnijoms.

IstorijaKeisti

1685 m. valsčius priklausė Alytaus ekonomijai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkaviškio rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[1] 109 4950 817 39
1949-01-01
(išsamiau)
139 8 apylinkės [2]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Alksnėnai Alksnėnų apylinkė
Bajorai Bajorų apylinkė
Gudeliai Gudelių apylinkė
Navininkai Navininkų apylinkė
Pagramdai Pagramdų apylinkė
Pūstapėdžiai Pūstapėdžių apylinkė
Stirniškiai Stirniškių apylinkė
Viščiakaimis Viščiakaimio apylinkė
Iš viso: 8 apylinkės

GyvenvietėsKeisti

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą buvo 39 gyvenvietės. Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Vilkaviškio miestas su 538 sodybomis ir 7263 gyventojais.

  • Alksnynų kaimas 27 ūkiai – 160 gyventojų
  • Baziliškių kaimas 4-30
  • Būdežerių Mažujų kaimas 46-302
  • Būdežerių Didžiųjų kaimas 19-157
  • Dvorkelių kaimas 6-37
  • Galakaušių kaimas 5-42
  • Garšvinių kaimas 25-161
  • Gudelių kaimas 63-386
  • Juodvario dvaras 11-56
  • Karalių dvaras 11-58
  • Kaušių kaimas 12-96
  • Kumelbalių kaimas 6-31
  • Maišelių kaimas 12-75
  • Majoriškių kaimas 26-157
  • Matuliškių kaimas 12-83
  • Mažučių kaimas 37-210
  • Nasiškių kaimas 3-27
  • Navininkų kaimas 27-138
  • Pagramdiškių kaimas 3-18
  • Pagramdų kaimas 7-36
  • Pakalviškių kaimas 11-46
  • Paramoniškių kaimas 5-33
  • Pavembrių kaimas 22-201
  • Pustapėdžių kaimas 31-239
  • Pustapėdžių dvaras 30-147
  • Ramoniškių kaimas 5-34
  • Serdokų kaimas 33-223
  • Smilgų kaimas 20-133
  • Starkų kaimas 57-312
  • Šelvių Didžiųjų kaimas 117–519
  • Šelvių Mažųjų kaimas 51-226
  • Šidžiškių viensėdis 1-13
  • Teiberių kaimas 13-79
  • Teiberių kaimas(2) 3-25
  • Užbalių kaimas 23-102
  • Vekerotiškių kaimas 3-20
  • Vilkaviškio dvaras 1-155
  • Vokiškėlių kaimas 24-147
  • Žomčinių kaimas 5-36

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 4950 žmonių:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1882 Šelviai Juozas Babravičius, dainininkas 1957
1883 Mažučiai Pranas Augustaitis, literatūrologas 1941
1895 Mažučiai Juozė Augustaitytė Vaičiūnienė, poetė, skautė, mokytoja 1974
1897 Mažučiai Jonas Augustaitis, inžinierius statybininkas 1978
1898 Majoriškiai Vincas Jasulaitis, karininkas 1988
1905 Našiškiai Justinas Dabrila, kunigas, profesorius, kankinys 1941
1902 Pajevonys Brunonas Kalvaitis, teisininkas 1960
1906 Didieji Šelviai Antanas Vaičiulaitis, rašytojas 1992
1907 Teiberiai Juozas Senkus, kalbininkas 1970
1908 Našiškiai Vladas Kulbokas, pedagogas 2000
1909 Pūstapėdžiai Vladas Litefskis, biologas, pedagogas 1971
1909 Majoriškiai Bronius Aušrotas, karininkas 1993
1910 Starkai Jurgis Kalakauskas, žurnalistas 1958
1917 Teiberiai Kazimieras Senkus, kunigas, kompozitorius

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 185
  • Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 458 ir 468-9 pusl.