Rudamina (Lazdijai)
 | ||
|---|---|---|
_COA.jpg)
| ||
  Rudamina |
||
| Koordinatės | 54°17′20″š. pl. 23°27′00″r. ilg. / 54.289°š. pl. 23.450°r. ilg.Koordinatės: 54°17′20″š. pl. 23°27′00″r. ilg. / 54.289°š. pl. 23.450°r. ilg. | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lazdijų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 256 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
Rudamina (Lazdijai)Vikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | * lenk. Urdomin | |
Kitos reikšmės – Rudamina (reikšmės).
Rudamina – miestelis Lazdijų rajone, prie kelio 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija , Sūduvos aukštumoje. Seniūnaitijos centras.
Yra Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1592 m.), jos šventoriuje palaidotas klebonas Juozas Zdebskis. Rudaminos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-67059). Pietuose, apie 1 km nuo miestelio, stūkso Rudaminos piliakalnis, yra XVIII a. statyti Rudaminos dvaro rūmai. Apylinkėse įsteigtas Rudaminos kraštovaizdžio istorinis draustinis.
IstorijaKeisti
Vietovardis galimai kilęs iš ankstesnės formos Rudamenà, kuri iš liet. *rudamenà, plg. rùdmenos, rudmuõ 'ruda dėmė, rūdys', t. y. vieta, kur rūdinga žemė.[2]
Žinoma nuo XVI a., nors Rudaminos piliakalnyje gyventa jotvingių dar X–XIII amžiais. 1576 m. kaimą įsigijo Masalskių šeima, kuri čia pasistatė dvarą ir pradėjo kirsti aplinkinius miškus. 1592 m. Masalskiai finansavo Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios statybas. XVII a. gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės, tačiau miestelis niekada per daug neišsiplėtė, nes buvo užgožtas šalia esančių didesnių Lazdijų ir Šeštokų miestelių.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Rudaminos valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis |
| 1919–1941 m. | Seinų apskritis | |
| 1941–1950 m. | Lazdijų apskritis | |
| 1950–19?? m. | Rudaminos apylinkės centras | Lazdijų rajonas |
| vėlesnis sovietmetis | Šeštokų apylinkė | |
| 1995–2003 m. | Šeštokų seniūnija | Lazdijų rajono savivaldybė |
| 2003– | Lazdijų seniūnija | |
ŠnektaKeisti
Rudaminos šnektą, kuri priklauso pietų aukštaičių tarmei, intensyviai tyrė Elzė Mikalauskaitė.
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1800 m. | 1888 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 269 | 247 | 133 | 329 | 414 | 367 | ||
| 1981 m.[9] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | - | ||
| 330 | 359 | 286 | 296 | 256 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Jonas Koščicas Vitkevičius (1881–1958) – lietuvių kilmės lenkų architektas, istorinių paminklų restauratorius.
- Jonas Giniūnas (1887-?) – politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zigmas Starkus (1892–1944) – politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jonas Starkus (1895–1968) – katalikų kunigas, pedagogas, bažnytinės teisės daktaras.
- Andrzej Rudolf Czaykowski (1912–1953) – Armijos Krajovos kovotojas, Varšuvos sukilimo dalyvis, Lenkijos kariuomenės majoras.
- Vytas Jonas Greblikas (g. 1934) – žurnalistas, redaktorius.
- Deividas Jursevičius (g. 1982 m. sausio 17 d.) – Lietuvos žurnalistas.
GalerijaKeisti
Rudaminos piliakalnis
Ant Rudaminos piliakalnio
Švč. Trejybės bažnyčia
1.jpg)
3.jpg)
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Kviklys, Bronius (1964). Mūsų Lietuva. I. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla. pp. 486–489. OCLC 3303503.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Rudamina. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 108 psl.
- ↑ 8,0 8,1 Rudamina. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 577 psl.
- ↑ Rudamina. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 513 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Rudamina. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 486 psl.
- Rudaminos žemėlapiai Archyvuota kopija 2007-02-20 iš Wayback Machine projekto.;
- Urdomin Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XII (Szlurpkiszki – Warłynka) z 1892 r. (lenk.).
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
Aštrioji Kirsna – 4 km | | |||||||||
|
|||||||||||
| LAZDIJAI – 7 km | |||||||||||
Aštrioji Kirsna | Avižieniai | Kapčiamiestis | Krosna | Kučiūnai | Lazdijai | Noragėliai | Rudamina | Seirijai | Šeštokai | Šventežeris | Teizai | Veisiejai