Alytaus valsčius
Koordinatės: 54°23′š. pl. 24°03′r. ilg. / 54.39°š. pl. 24.05°r. ilg.
| Alytaus valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alytus |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| ? | Alytaus apskritis (XVIII a.) |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Alytaus valsčius (rus. гмина Олита, lenk. gmina Olita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alytus, 1932 m. būstinė buvo Nemuno gatvėje.
Istorija redaguoti
Valsčius (pavietas) minimas XIV a., iki 1536 m. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1559 m. Alytaus pavietas minimas G. Valavičiaus „DLK girių revizijoje“, tačiau manoma, kad autorius pavieto vardu veikiausiai vadino tuometinį Alytaus valsčių. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus buvo prijungtas Alytus, ką tik netekęs miesto teisių.[1]
1933 m. prijungtas Antnemunio valsčius, 1935 m. – 1 kaimas iš Jiezno valsčiaus. 1947 m. dalis valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. [2] | 4791 | ||||
| 1923 m. [3] | 85 | 3614 | 671 | ||
| 1932 m. | 64 | 3515 | 8 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
247 | 10 apylinkių [5] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Bakšiai | Bakšių seniūnija | - |
| Butrimiškiai | - | Butrimiškių apylinkė |
| Jovaišonys | - | Jovaišonių apylinkė |
| Jurgiškiai | Jurgiškių seniūnija | - |
| Kaniūkai | Kaniukų seniūnija | - |
| Kriauniai | - | Kriaunių apylinkė |
| Likiškėliai | Likiškėlių seniūnija | Likiškėlių apylinkė |
| Likiškiai | Likiškių seniūnija | Likiškių apylinkė |
| Luksnėnai | Luksnėnų seniūnija | Luksnėnų apylinkė |
| Miklusėnai | Miklusėnų seniūnija | - |
| Padvariškiai | - | Padvariškių apylinkė |
| Radžiūnai | Radžiūnų seniūnija | - |
| Raudonikiai | - | Raudonikių apylinkė |
| Takniškiai | - | Takniškių apylinkė |
| Žagariai | - | Žagarių apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 10 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 3614 žmonės:
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1884 | Daugirdėliai | Augustinas Jakučionis, pedagogas | 1969 |
| 1893 | Butrimiškiai | Vincas Kanauka, gydytojas chirurgas | 1968 |
| 1898 | Butrimiškiai | Kostas Kanauka, veterinarijos gydytojas | 1976 |
| 1901 | Žaunieriškiai | Antanas Gavelis, karininkas | 1984 |
| 1921 | Užubaliai | Petras Vladas Danisevičius, teisininkas | 2014 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Postanowienie z 27 lutego (11 marca) 1870, ogłoszone 19 (31) maja 1870 (Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, str. 93)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 9–10