Simno valsčius
Koordinatės: 54°23′š. pl. 23°39′r. ilg. / 54.38°š. pl. 23.65°r. ilg.
| Simno valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Simnas |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Simno valsčius (rus. гмина Симно, lenk. gmina Simno) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Simnas.
IstorijaKeisti
Minimas XVI a., carmečiu įkurtas XIX a. amžiuje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus buvo prijungtas Simno miestelis, o 3 kaimai iš Simno valsčiaus perduoti Kirsnos valsčiui.[1]
1945 m. valsčiuje veikė Tauro apygarda. 1947 m. dalis Simno valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui. Simno valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Simno rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888[2] | 6302 | ||||
| 1923 m.[3] | 147 | 7161 | 1348 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
191 | 9 apylinkės [4] | |||
VadovaiKeisti
- P. Urbonas, vykdomojo komiteto pirmininkas 1941 m.
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Angininkai | Angininkų apylinkė |
| Bambininkai | Bambininkų apylinkė |
| Buckūnai | Buckūnų apylinkė |
| Gluosninkai | Gluosninkų apylinkė |
| Kalesninkai | Kalesninkų apylinkė |
| Kavalčiukai | Kavalčiukų apylinkė |
| Simnas | Simno I apylinkė, Simno II apylinkė |
| Stebuliai | Stebulių apylinkė |
| Iš viso: | 9 apylinkės |
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 7161 žmonės:
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1886 | Kriokininkai | Kazys Klimavičius, pedagogas | 1972 |
| 1896 | Ostampas | Matas Menčinskas, skulptorius, tapytojas | 1942 |
| 1919 | Krekštėnai | Ambraziejus Jonynas, tautosakininkas | 2006 |
| 1925 | Čiurlionys | Julijona Jakubynaitė, agronomė | 2018 |
| 1929 | Pakašavas | Bronius Makštutis, inžinierius energetikas | 2019 |
| 1933 | Barčiai | Vytautas Karvelis, pedagogas, psichologas | 2011 |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Postanowienie z 27 lutego (11 marca) 1870, ogłoszone 19 (31) maja 1870 (Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, s. 93)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 13