54°23′š. pl. 23°39′r. ilg. / 54.38°š. pl. 23.65°r. ilg. / 54.38; 23.65

Simno valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Simnas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1950)

Simno valsčius (rus. гмина Симно, lenk. gmina Simno) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Simnas.

Istorija

redaguoti

Minimas XVI a., carmečiu įkurtas XIX a. amžiuje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus buvo prijungtas Simno miestelis, o 3 kaimai iš Simno valsčiaus perduoti Kirsnos valsčiui.[1]

1945 m. valsčiuje veikė Tauro apygarda. 1947 m. dalis Simno valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui. Simno valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Simno rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m. [2] 6302
1923 m. [3] 147 7161 1348
1932 m. 164 8686 14 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
191 9 apylinkės [5]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Aleknonys Aleknonių seniūnija -
Angininkai Angininkų seniūnija Angininkų apylinkė
Atesninkai?
Atesninkai I?
Atesninkai II?
Atesnykų seniūnija,
Otesnykų seniūnija
-
Babrauninkai Babraunykų seniūnija -
Bambininkai - Bambininkų apylinkė
Buckūnai Buckūnų seniūnija Buckūnų apylinkė
Gluosninkai Gluosnykų seniūnija Gluosninkų apylinkė
Kalesninkai - Kalesninkų apylinkė
Kaukai I Kaukų seniūnija -
Kavalčiukai Kavalčiukų seniūnija Kavalčiukų apylinkė
Peršėkininkai Peršėkininkų seniūnija -
Pryga Prygos seniūnija -
Simnas Simno I seniūnija,
Simno II seniūnija
Simno I apylinkė,
Simno II apylinkė
Stebuliai - Stebulių apylinkė
Zailiai Zailių seniūnija -
Iš viso: 14 seniūnijų 9 apylinkės

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 7161 žmonės:

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1886 Kriokininkai Kazys Klimavičius, pedagogas 1972
1896 Ostampas Matas Menčinskas, skulptorius, tapytojas 1942
1919 Krekštėnai Ambraziejus Jonynas, tautosakininkas 2006
1925 Čiurlionys Julijona Jakubynaitė, agronomė 2018
1929 Pakašavas Bronius Makštutis, inžinierius energetikas 2019
1930 Skituriai Emilija Liegutė, prozininkė, dramaturgė 2022
1933 Barčiai Vytautas Karvelis, pedagogas, psichologas 2011
1938 Santaika Vidutis Pranciškus Kamaitis, inžinierius, šokėjas 2024

Šaltiniai

redaguoti
  1. Postanowienie z 27 lutego (11 marca) 1870, ogłoszone 19 (31) maja 1870 (Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, s. 93)
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 556 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 13