Seinų apskritis (1807–1919)
- Kitos reikšmės – Seinų apskritis (reikšmės).
Seinų apskritis (rus. Сейнский уезд) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, viena iš Lomžos departamento, Augstavo vaivadijos ir Augustavo bei Suvalkų gubernijų apskričių 1807–1919 m. Centras – Seinai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Augustavo, Kalvarijos ir Suvalkų apskritimis, Gardino gubernijos Gardino apskritimi bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.
Seinų apskritis rus. Сейнский уезд | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m. | ||||
Valstybė | Rusijos imperija | |||
Administracinis centras | Seinai | |||
Valsčiai | 13 (1913) | |||
1807-1816 | Lomžos departamentas | |||
1816-1837 | Augustavo vaivadija | |||
1837-1867 | Augustavo gubernija | |||
1867-1915 | Suvalkų gubernija | |||
1915-1919 | Oberostas | |||
Gyventojų | 81 924 (1897) | |||
Plotas | 2 300 km² |
Istorija
redaguotiSeinų apskritis sudaryta 1807 m. performavus Vygrių apskritį, kaip Varšuvos kunigaikštystės, Lomžos departamento apskritis. 1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. Reformų metu 1866 m. vakarinė apskrities dalis buvo atskirta kaip Suvalkų ujezdas. I pasaulinio karo metu 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto. 1915–1916 m. apskritis įėjo į Oberosto Suvalkų, 1917 m. – Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį.
Po I pasaulinio karo pietvakarinė apskrities dalis tapo II Lenkijos Respublikos dalimi ir buvo prijungta prie Suvalkų apskrities, o šiaurės rytinė atiteko Lietuvai, kur buvo įkurta Seinų apskritis su centru Lazdijuose.
Administracinis suskirstymas
redaguoti1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių:[1]
- Berznyko valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Krasnavo valsčius (centras – Galinciai), Krasnapolio valsčius, Kudrėnų valsčius (centras – Barzdžiūnai), Leipalingio valsčius, Lazdijų valsčius, Metelių valsčius, Miroslavo valsčius, Pokrovsko valsčius (centras – Gibai), Šventežerio valsčius, Seirijų valsčius ir Veisiejų valsčius.
1919 m. pagal paskutinį Suvalkų gubernijos administracinį paskirstymą į Seinų apskritį įėjo Berznyko, Alnų, Kapčiamiesčio, Klevų, Krasnavo, Krasnapolio, Kučiūnų, Leipalingio, Lazdijų, Metelių, Miroslavo, Pakrausko, Seirijų, Šventežerio, Veisiejų valsčiai ir Seinų miestas.
Gyventojai
redaguotiPagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 81 924 žmonės. Seinuose gyveno 3 778 žmonės.
Tautinė sudėtis
redaguoti- Lietuviai- 59,6% (48 867);
- Lenkai – 22,8% (18 754);
- Žydai – 11,8% (9 684);
- Rusai – 4,3% (3 565);
- Vokiečiai – 1,17% (961);
- Gudai – 0,04% (38);
- Ukrainiečiai – 0,01% (16);
- Totoriai – 0,001% (1);
- Kiti – 0,04% (38).[2]
Garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Seinų ujezde lietuviškai šnekėję apie 97 proc. apskrities gyventojų.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)
- ↑ 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
- ↑ Petras Klimas. Lietuva: jos gyventojai ir sienos. 1917 m., Vilnius
- Sejneński powiat. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 419 psl. (lenk.)
- Сейны. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.