Naujoji Rytų Prūsija
Naujosios Rytų Prūsijos provincija vok. Provinz Neuostpreußen lenk. Prusy Nowowschodnie | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
Administracinis centras | Varšuva | |||
Departamentai | 2 | |||
Gyventojų | 914,610 (1806) | |||
Plotas | 55 000 km² |
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.
IstorijaKeisti
Įkurta iš užimtų per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą lenkų ir lietuvių žemių tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno.
Buvo suskirstyta į 2 departamentus ir 17 apskričių:
Lietuvių žemės (Užnemunė) įėjo į Balstogės departamento 3 šiaurines apskritis (vok. Kreis) – Marijampolės, Kalvarijos ir Vygrių. Provinciją panaikino 1807 m. Tilžės taika, dauguma žemių įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o Balstogės sritis atiteko Rusijos imperijai.
ValdytojaiKeisti
- Johann Heinrich von Günther (1795–1796);
- Friedrich Leopold von Schrötter (1796–1807).
ŠaltiniaiKeisti
- Naujoji Rytų Prūsija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.