Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Koordinatės: 55°35′6.68″ š. pl. 21°48′3.68″ r. ilg. / 55.5851889°š. pl. 21.8010222°r. ilg. / 55.5851889; 21.8010222

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Judrėnai, bažnyčia.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Gargždų
Savivaldybė Klaipėdos rajonas
Gyvenvietė Judrėnai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1780 m.

Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – katalikų bažnyčia, tovinti Judrėnų miestelyje, Šilalės rajone. Liaudies architektūros formų, įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[1]

Bažnyčios interjeras: trinavė halė, 5 barokiniai altoriai

Parapijoje yra Judrėnų kapinių koplyčia.

IstorijaKeisti

Liudvikas Semaška, Judrėnų seniūnas, žemaičių vyskupo Aleksandro Mikalojaus Gorainio (1717–1735) leidimu, savo lėšomis pastatė ir aprūpino koplyčią, suteikdamas jai Šv. Antano Paduviečio vardą. Judrėnų koplyčiai 1732 m. paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija.

1780 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1863 m. areštuotas kunigas Leonas Abramavičius, netrukus paleistas. 1906 m. įkurta parapija. Kunigo algai Judrėnų dvaro savininkas Nestoras Bucevičius paaukojo 10 600 rublių.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano su penkiasiene apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų plonais stulpais. Yra 5 barokinių formų altoriai. Puošniausias – centrinis šv. Antano Paduviečio altorius, presbiterijos dešinėje – vientarpsnis altorius-krikštykla su šv. Jono Krikštytojo paveikslu, kairėje – paprastesnių formų altorius. Šoninių navų altoriai dvitarpsniai, pastatyti įstrižai.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra kryžius, šventųjų skulptūrų.

VargonaiKeisti

Dauguma instrumento vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški. Būta trejų originalių, pleištinių dumplių, kurios XX a. demontuotos, padėtos bažnyčios palėpėje. Griežykla įtaisyta kairėje vargonų pusėje. Manoma, kad bažnyčioje stovi vietinio meistro padaryta vargonų prospekto kopija. Ji palyginti primityvi, trūksta puošiančių drožinių, kurie buvo būdingi XVIII a. kūriniams. Prospektą sudaro keturių elementų kompozicija be centrinio bokšto. Šie vargonai laikomi vėliausiu išlikusiu tokios kompozicijos pavyzdžiu. Iš dalies šią prospekto struktūrą primena vėlesni, po 1830 m. pastatyti Juozapavos bažnyčios vargonai.

Vargonai pastatyti apie 1810 m. Iki XX a. pirmosios pusės atliktų rekonstrukcijų metu vargonai buvo padidinti, iš viso turėjo 1 manualą, pedalus, 11 registrų. XX a. pradžioje vargonai buvo iš pagrindų remontuoti ir praplėsti.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Objekto Nr. 1416 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka