Stemplės

Portal.svg
Stemplės
[[Vaizdas:|270px]]

Stemplės
Koordinatės 55°30′29″š. pl. 21°47′10″r. ilg. / 55.508°š. pl. 21.786°r. ilg. / 55.508; 21.786 (Stemplės)Koordinatės: 55°30′29″š. pl. 21°47′10″r. ilg. / 55.508°š. pl. 21.786°r. ilg. / 55.508; 21.786 (Stemplės)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Švėkšnos seniūnija
Gyventojų skaičius 85 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Stem̃plės
Kilmininkas: Stemplių̃
Naudininkas: Stemplė́ms
Galininkas: Stemplès
Įnagininkas: Stemplėmìs
Vietininkas: Stemplėsè

Stemplės – kaimas Šilutės rajone, 12 km į rytus nuo Švėkšnos, prie kelio  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos ; pietrytiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų – Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai. Eksploatuojamas Šilalės naftos telkinys.

Stemplių-Jurkaičių seniūnaitijos centras. Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų Šv. Aloyzo bažnyčia, veikiančios katalikų kapinės, girininkija, kaimo bendruomenė „Gimtinė“ (nuo 2004 m.), parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836-1848 m. gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius, 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis (1875 m.) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras).

IstorijaKeisti

Stemplių kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. 1695 m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki 1820 m. priklausė Pliaterių valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m. Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). 1863 m. gegužės 1112 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su Rusijos kariuomenės daliniu. 1881 m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. 1864-1904 m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.

Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. 19501960 m. – Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: 19491961 m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; 2011 m., sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.

Iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.

2013 m. kaimo apylinkėse pradėtas gręžti antras naftos ir dujų žvalgybos telkinys.[2]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8] 1989 m.sur.[9] 1997 m. 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11]
169 312 140 117 112 86 86 116 99 85


Žymūs žmonėsKeisti

Stemplėse gimė:

Stemplių dvare gyveno ir mirė poetas Simonas Stanevičius (1799–1848 m.).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Stemplių kaime - naujos naftininkų investicijos Archyvuota kopija 2013-07-28 iš Wayback Machine projekto.
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. StemplėsMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 298 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Stemplės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 102 psl.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

  • Stemplės. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 229 psl.
  • [1]