Pajūralis

Portal.svg
Pajūralis
PajūralioBažny.jpg
Pajūralio bažnyčia

Pajūralis
Koordinatės 55°32′31″š. pl. 21°57′00″r. ilg. / 55.542°š. pl. 21.950°r. ilg. / 55.542; 21.950 (Pajūralis)Koordinatės: 55°32′31″š. pl. 21°57′00″r. ilg. / 55.542°š. pl. 21.950°r. ilg. / 55.542; 21.950 (Pajūralis)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų skaičius 493 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pajūrãlis
Kilmininkas: Pajūrãlio
Naudininkas: Pajūrãliui
Galininkas: Pajūrãlį
Įnagininkas: Pajūraliù
Vietininkas: Pajūrãlyje

Pajūralis – gyvenvietė Šilalės rajone, 3 km į pietvakarius nuo Kvėdarnos, Jūros deš. krante. Per Pajūralį eina  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos  kelias. Dvi seniūnaitijos (Kadagynų ir Upynos). Yra Šv. Joakimo katalikų bažnyčia (pastatyta 1908 m., yra 3 dailės paminklai), bendruomenės centras (nuo 2003 m.), Pajūralio pagrindinė mokykla, paštas (LT-75026), medicinos punktas, biblioteka (nuo 1954 m.), individualios medžio apdirbimo ir baldų gamybos įmonės, dvi parduotuvės, pieno supirkimo punktas, alaus baras.

Prie Pajūralio yra pilkapis. Jame rasta žalvarinių apyrankių, įvairių antkaklių, įmovinių kirvių ir ietigalių.

Pajūralis ir jo apylinkės priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme.

IstorijaKeisti

 
Jūros upė ties keliu  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos 

1575 m. dab. Pajūralio apylinkėse minimi keli Skerdynų dvareliai. Čia žemių turėjo ir Pilsudų giminė.

Nuo XVII a. pradžioje minimas Pajūralio dvaras (iki 1842 m. priklausęs Pilsudskiams, vėliau Plateriams), 1821 m. – miestelis. Tiek dvaras, tiek kaimas iki XVIII a. vidurio vadintas Naujadvariu, Didžiuoju Pajūriu arba tiesiog Pajūriu, o tik nuo XIX a. pabaigos – Pajūraliu.

1750 m. pastatyta Pajūralio bažnyčia, kuriai paskirtas globėjas šv. Joakimas. Ji 1893 m. sudegė. Tik 1903 m. Pajūralio dvaro savininkas Vladislovas Plateris gavo leidimą ir savo bei parapijiečių lėšomis ją 1908 metais atstatė. 1881–1882 m. Pajūralio valstiečiai pasipriešino žemių ribų vedimui; jų malšinti atsiųsta kariuomenė. Pradinė mokykla nuo 1919 m. Pokariu Pajūralio apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai.[2]

Sovietmečiu – Pajūralio tarybinio ūkio (1959 m.) centrinė gyvenvietė. Iki XX a. pabaigos turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19541963 m. Pajūralio apylinkės centras
1995 Kvėdarnos seniūnija


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1902 m.[3] 1914 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.
52 256 160 286
129 (kaime)
65+92 (dvaruose)
198 326
1979 m.sur. 1986 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
443 552 532 633 493 -


Žymūs žmonėsKeisti

Pajūralyje gimė prozininkė, poetė, spaudos bendradarbė Sonė Tomarienė-Pipiraitė.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Pajūralis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. PajūralisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
  5. Kazys Misius ir kt. Pajūralis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 267 psl.

NuorodosKeisti