Kvėdarnos valsčius

Koordinatės: 55°34′š. pl. 22°00′r. ilg. / 55.56°š. pl. 22.00°r. ilg. / 55.56; 22.00

Kvėdarnos valsčius
Laikotarpis: 15931950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kvėdarna
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1948)
Rietavo apskritis (1948–1950)

Kvėdarnos valsčius (carmečiu Konstantinovo valsčius, rus. Константиновская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kvėdarna.

Istorija redaguoti

Valsčius minimas nuo 1593 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilalės rajonui (11 apylinkių).

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5957 464 kiemai [2] 5 seniūnijos 105
1923 m.[3] 302 8023 1573
1932 m. 249 8905 12 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
286 11 apylinkių [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Bokštai Bokštų seniūnija -
Drobūkščiai Drobūkščių seniūnija Drobūkščių apylinkė
Geniotas Geniotų seniūnija Genioto apylinkė
Gvaldai Gvaldų seniūnija Gvaldų apylinkė
Judrėnai Judrėnų seniūnija Judrėnų apylinkė
Kvėdarna Kvėdarnos seniūnija Kvėdarnos apylinkė
Lembas Lembo seniūnija Lembo apylinkė
Pajūralis Pajūrėlio seniūnija Pajūralio apylinkė
Stirbiškė Stirbiškės seniūnija Stirbiškės apylinkė
Šventai Šventų seniūnija Šventų apylinkė
Teneniai Tenenių seniūnija Tenenių apylinkė
Visdžiaugai Vizdžiaugų seniūnija Visdžiaugų apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 11 apylinkių

Gyvenvietės redaguoti

1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Alkupio k.
  • Antupelio (Antopolės) k.
  • Ąžuolijos k.
  • Bokštų k.
  • Buišių k.
  • Capiškių k.
  • Degimų plv.
  • Drobūkščių k.
  • Drobukštėlių k.
  • Gagačių k.
  • Gemitų k.
  • Girininkų k.
  • Grimzdų k.
  • Guvainių k.
  • Gvaldų k.
  • Jonaičių k.
  • Judrėnų dv.
  • Judrėnų k.
  • Juškiškių k.
  • Kadagynų k.
  • Kalnyčių k.
  • Kalniškių k.
  • Kekiškių k.
  • Kerbedžių k.
  • Klabų k.
  • Krinicos dv.
  • Kukariškio k.
  • Kukštinės k.
  • Kuliškių k.
  • Kvėdarnos k.
  • Kvėdarnos mstl.
  • Labgavos (Grimzdžių) vs.
  • Lembo k.
  • Lybartų k.
  • Lomo k.
  • Magilevos (Grimzdžių) k.
  • Maksvų dv.
  • Maskolijos plv.
  • Muilevos (Grimzdžių) dv.
  • Nasvitolių k.
  • Naujokų k.
  • Padienaičio k.
  • Padvarniukų k.
  • Pagraumenės dv.
  • Paimežio k.
  • Pajudrio dv.
  • Pajudrio k.
  • Pajūrelio dv.
  • Pajūrelio k.
  • Pakrušynės vs.
  • Palaivio k.
  • Pampliškių k.
  • Papinaujos dv.
  • Papinaujos k.
  • Papliškės k.
  • Paskarbiškių k.
  • Pavagaudžio k.
  • Prapymo k.
  • Pustlaukio k.
  • Radvydžių dv.
  • Radvydžių plv.
  • Rimkiškių plv.
  • Rubiškių k.
  • Sauslaukio dv.
  • Sauslaukio k.
  • Skerdinų k.
  • Skurbino vs.
  • Sodalės dv.
  • Sodalės k.
  • Spingių k.
  • Stigralių k.
  • Stigrėnų k.
  • Stirbiškių k.
  • Šakienų k.
  • Šakinų k.
  • Šaukliškių k.
  • Šerlaukio k.
  • Šventų k.
  • Tenėnų k.
  • Traksėdžio vs.
  • Uosynės k.
  • Uršulyno k.
  • Uždvario k.
  • Užlaidinės k.
  • Užvienų dv.
  • Užvienų k.
  • Viždžiaugų
  • Žvirblių (Grimzdžių) vs.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 8023 žmonės:

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1848 Lembas Kazimieras Jaunius, teologas, kalbininkas 1908
1876 Padievaitis Pranas Liatukas, karininkas 1945
1900 Kalniškiai Pranas Vytautas Būdvytis, žurnalistas, poetas 1975
1914 Judrėnai Napoleonas Bernotas, aktorius, režisierius 1959
1931 Gvaldai Aloyzas Toleikis, dailininkas, skulptorius 2021
1942 Judrėnai Česlovas Mikutis, choro dirigentas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723–724 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 114