Albinas Vaičiūnas
| Albinas Vaičiūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1933 m. liepos 15 d. Gegužiai, Paežerėlių valsčius |
| Mirė | 2023 m. birželio 9 d. (89 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Albina |
| Veikla | kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas |
| Alma mater | 1970 m. Vilniaus universitetas |
Albinas Vaičiūnas (1933 m. liepos 15 d. Gegužiuose, Paežerėlių valsčiuje – 2023 m. birželio 9 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas.
Biografija redaguoti
1949 m. baigė Kriūkų progimnaziją. Nuo 1950 m. gyveno Kaune, įsijungė į pogrindinę Lietuvos jaunimo Vyčių sąjungos veiklą. 1951 m. suimtas ir nuteistas 25-iems metams. Kalėjo Vorkutos lageriuose. 1956 m. paleistas grįžo į Lietuvą. 1961 m. baigė prekybos technikumą, 1970 m. – ekonomiką Vilniaus universitete. Dirbo turistinėse organizacijose, knygų prekyboje. 1970 m. kartu su R. Šalūga įsteigė Martyno Mažvydo bibliofilų klubą. 1994–2001 m. buvo Beatričės Grincevičiūtės memorialinio muziejaus Vilniuje direktorius. 1989–2013 m. Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas. Nuo 1993 m. iki mirties buvo Prano Vaičaičio draugijos pirmininkas. 1991–2015 m. buvo Lietuvos žurnalistų draugijos narys, nuo 2015 m. iki mirties – garbės narys.[2][3]
Išleido kraštotyros leidinių, sudarė poetų knygų (Prano Lemberto „Šaukiu, o Nemune“, 1992 m.; „Tėvynės drobės“, 1994 m.), periodikoje paskelbė recenzijų, kritikos bei kultūros straipsnių, atsiminimų.
Bibliografija redaguoti
- Lietuvos TSR turistinės bazės. – Vilnius: Mintis, 1970. – 96 p.[4]
- Kriūkų apylinkės praeitis. – Kriūkai: Kriūkų apyl. tarybos vykd. k-tas, 1989. – 10, [1] p.[5]
- Kriūkų valsčiaus žmonės. – Kriūkai (Joniškio raj.): [s.n.], 1991 (Antr. lap.: 1990). – 18 p.[5]
- Ilguva amžininkų atsiminimuose. – 3-iasis papild. leid. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-33-374-6
- Stasio Šilingio gyvenimo kelias. – 3-ioji papild. laida. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2009. – 60 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-641-92-6
- Paežerėliai: praeitis, bažnyčia, parapija, žmonės, 2010.
Apdovanojimai redaguoti
- 1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medalis
- 1999 m. Šakių rajono garbės pilietis
- 2005 m. Lenkijos Aukso kryžiaus ordinas
- 2008 m. Marijampolės apskrities garbės ženklas
- 2013 m. medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Albinas Vaičiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2024-04-09.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Mirė spaudos darbuotojas, pogrindinės spaudos bendradarbis, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas. LŽS. 2023-06-11. Nuoroda tikrinta 2023-06-11.
- ↑ http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20000319/kandvl.htm-80260.htm Archyvuota kopija 2007-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos TSR turistinės bazės / 1970 - Vaičiūnas A.. Nuoroda tikrinta 2023-06-11.
- ↑ 5,0 5,1 „Versmės“ leidykla. RENGIAMOS MONOGRAFIJOS: Kriūkai. Nuoroda tikrinta 2023-06-11.