Alfonsas Janulis
| Alfonsas Janulis | |
|---|---|
| Gimė | 1909 m. spalio 1 d. Altenburgas, Liepojos rajonas |
| Mirė | 2008 m. birželio 9 d. (98 metai) Vilnius |
| Veikla | skulptorius, pedagogas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Alma mater | 1945 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas |
Alfonsas Janulis (1909 m. spalio 1 d. Altenburge, Liepojos rajonas, Latvija – 2008 m. birželio 9 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.
Biografija redaguoti
Brolis Petras Janulis. 1930–1940 m. mokytojavo Kaune. 1932 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1945 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1944–1951 m. dėstė Kauno universitete, nuo 1947 m. Tapybos ir skulptūros katedros vedėjas, 1946–1948 m. ir Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1950–1971 m. Kauno politechnikos instituto Grafinių darbų ir piešimo katedros vedėjas. Nuo 1971 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto Dailės katedros vedėjas. Nuo 1973 m. profesorius.[1]
Nuo 1939 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1961 m. LSSR dailininkų sąjungos narys.
Kūryba redaguoti
Sukūrė reljefų („Eglė žalčių karalienė“, 1938 m.), reljefinių portretų (Antanas Žmuidzinavičius, 1970 m.; Tadas Ivanauskas, Vincas Vitkauskas, abu 1972 m.), statulų („Iešmininkas“, 1948 m.; „Priešų tankai nepraeis“, 1965 m.), biustų (Kazimieras Baršauskas, 1969 m.; „Medicinos darbuotoja“, 1985 m.), dekoratyvinių skulptūrų. Kūriniai kameriški, dekoratyvūs, pabrėžtas linijų ritmas, stilizacija. Nuo 1938 m. dalyvavo parodose, individuali paroda surengta 1969 m. Kaune.[2]
Įvertinimas redaguoti
- 1969 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Alfonsas Janulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 102
- ↑ Rima Rutkauskienė. Alfonsas Janulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 528 psl.