Pranciškus Bukota

Pranciškus Bukota (lenk. Franciszek Bukaty, 1747 m. rugpjūčio mėn. – 1797 m. birželio 15 d.) – Abiejų Tautų respublikos (ATR) diplomatas.

Pranciškus Bukota
Herbas „Pomian“
Herbas „Pomian“
Gimė 1747 m. rugpjūčio mėn.
Mirė 1797 m. birželio 15 d.
Tėvas Benediktas Bukota
Motina Sofija Volbekovna
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas
Šv. Stanislovo ordinas
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas

Biografija redaguoti

Brolis Tadas Juozapas Bukota. Nuo 1771 m. Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinio Didžiojoje Britanijoje Tadeušo Burzynskio sekretorius, 1772 m. jo pavaduotojas, nuo 1789 m. ATR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Britanijoje. ATR padalijimų laikais dėjo daug pastangų, kad Didžioji Britanija ir kitos valstybės remtų ATR nedalomumą, 1772 m. įteikė pirmąją notą.

1789 m. sudarė ir įteikė ATR ir Didžiosios Britanijos prekybinės sąjungos atstatant ir panaudojant Šventosios uosto projektą. Rusams 1792 m. įsiveržus į ATR įteikė notą dėl 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijos teisėtumo. Londone rūpinosi pirmaisiais ATR politiniais emigrantais, atvykstančiais mokslininkais. 1793 m. netrukus po notos dėl Rusijos ir Prūsijos prievartos veiksmų, atšauktas. Apsigyveno savo Siarhejevičų dvare (Minsko sritis) ir politinėje veikloje beveik nedalyvavo. Mirė pakeliui iš Sankt Peterburgo į namus.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Pranciškus Bukota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 584 psl.