Union of European Football Associations

UEFA emblema
Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA)

Įkurta 1954 m. birželio 15 d.
Tipas Sporto organizacija
Būstinė Šveicarija Nionas, Šveicarija
Narių skaičius 55-ios nacionalinės asociacijos
Oficialius kalbos anglų kalba,
prancūzų kalba
Prezidentas Aleksander Čeferin
Oficiali svetainė www.uefa.com

Europos futbolo federacijų asociacija, beveik visada vadinama UEFA (pranc. Union des associations européennes de football,[1] angl. Union of European Football Associations) – tai Europos futbolą (įskaitant ir uždarų patalpų, ir paplūdimio futbolą) kontroliuojanti, prižiūrinti, organizuojanti Europos čempionatus ir klubinius turnyrus organizacija.

UEFA asociaciją sudaro 55 Europos šalių nacionalinės federacijos, įskaitant ir Turkijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos ir Rusijos federacijos. Izraelio ir Kipro federacijos taip pat yra UEFA narės, nors yra Azijos teritorijoje. (Izraelis ir Kazachija anksčiau priklausė AFC). Nesuverenios šalys, tokios kaip Farerai, Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija priklauso Europos futbolo federacijų asociacijai, bet Monako Kunigaikštystė, kuri yra viena mažiausių valstybių pasaulyje, nepriklauso nei UEFA, nei FIFA. Naujausias UEFA narys – Kosovas – buvo priimtas 2016m.

Iš visų šešių konfederacijų, UEFA yra turtingiausia ir įtakingiausia FIFA narė. Beveik visi geriausi pasaulio žaidėjai žaidžia Europos šalių lygose, kadangi jose žymiai didesni atlyginimai, ypač Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. 2006 m. pasaulio čempionate dalyvavo 14 Europos šalių rinktinių (iš 32) – daugiau, nei iš bet kurio kito žemyno.

IstorijaKeisti

UEFA buvo įkurta 1954 m. birželio 15 d. Bazelyje, Šveicarijoje, prancūzų, italų ir belgų futbolo federacijų iniciatyva. Iki 1959 m. būstinė buvo Paryžiuje, vėliau perkelta į Berną. Henri Delaunay buvo pirmasis generalinis sekretorius, tuo tarpu Ebbe Schwartz – prezidentas. Nuo 1995 m. pagrindinė administracija yra Nione (Šveicarija).

UEFA nacionalinė rinktinės laimėjo dešimt FIFA Pasaulio taurių (4 Italija, 4 Vokietija, Anglija, Prancūzija ir Ispanija po kartą). UEFA klubai laimėjo dvidešimt vieną Tarpžemyninę taurę ir keturias FIFA Pasaulio futbolo klubų taures.

Dabartinis UEFA prezidentas yra slovėnas Aleksander Čeferin.

NariaiKeisti

1: Buvęs AFC narys (AFC 1954–1974; įstojo į UEFA 1994 m.)
2: Buvęs AFC narys (AFC 1998–2002; įstojo į UEFA 2002)
Gibraltaras buvo laikinas UEFA narys nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. sausio 26 d. Gibraltaro futbolo asociacijos paraiška pilnateisių narių buvo atmesta.

Organizuojami turnyraiKeisti

Rinktinės komandosKeisti

Pagrindinis UEFA organizuojamas turnyras yra Europos futbolo čempionatas, pradėtas rengti nuo 1958 m., taip pat rengiami Europos jaunimo čempionatai, moterų čempionatai, salės futbolo čempionatas, paplūdimio futbolo čempionatas.

Klubinės komandosKeisti

UEFA rengia Europos klubų varžybas, į kurias įvairių šalių klubai patenka pagal UEFA skaičiuojamus šalių koeficientus. Europos lygų formatai bei kvalifikacinių varžybų tvarka peržiūrima kas 3 metus.

Prestižiškiausias klubinis Europos turnyras yra UEFA Čempionų lyga, rengiamas nuo 1991m, jame kovoja stipriausi Europos klubai. Iki tol, nuo 1955 m. turnyras vadinosi Čempionų taure. Antras pagal stiprumą Europos turnyras yra UEFA Europos lyga. Europos lygos pirmtakais yra Mugių taurė, kuri buvo rengiama nuo 1955 m. iki 1971 m., bei UEFA Taurių laimėtojų taurės turnyras, rengiamas nuo 1960 m. iki 1999 m. Europos mastu taip pat buvo organizuojama Intertoto taurė. UEFA šį turnyrą prižiūrėjo nuo 1995 m. iki 2005 m. Intertoto taurės varžybose dalyvavo silpnesnės komandos, vėliau Intertoto taurė tapo atrankos varžybomis į UEFA taurių taurės turnyrą. Nuo 2021 m. Europos lyga buvo smarkiai sumažinta, pagrindinis veiksmas sutelktas į grupių etapą. Silpnesnių pagal UEFA koeficientus šalių klubai dalyvauja naujai sukurtoje UEFA Europos konferencijų lygoje. Čempionų bei Europos lygos nugalėtojai kovoja dėl UEFA supertaurės, šios rungtynės rengiamos nuo 1973 m.

Europa pasaulio futbolo čempionateKeisti

UEFA zonos komandos, dalyvavusios pasaulio futbolo čempionatuose:

  •   Vokietija (19)*: 1934, 1938, 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018
  •   Italija (18): 1934, 1938, 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014
  •   Anglija (15): 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1982, 1986, 1990, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018
  •   Prancūzija (15): 1930, 1934, 1938, 1954, 1958, 1966, 1978, 1982, 1986, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018
  •   Ispanija (15): 1934, 1950, 1962, 1966, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018
  •   Belgija (13): 1930, 1934, 1938, 1954, 1970, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2014, 2018
  •   Serbija (12)**: 1930, 1950, 1954, 1958, 1962, 1974, 1982, 1990, 1998, 2006, 2010, 2018
  •   Švedija (12): 1934, 1938, 1950, 1958, 1970, 1974, 1978, 1990, 1994, 2002, 2006, 2018
  •   Šveicarija (11): 1934, 1938, 1950, 1954, 1962, 1966, 1994, 2006, 2010, 2014, 2018
  •   Nyderlandai (10): 1934, 1938, 1974, 1978, 1990, 1994, 1998, 2006, 2010, 2014
  •   Čekija (9)***: 1934, 1938, 1954, 1958, 1962, 1970, 1982, 1990, 2006
  •   Vengrija (9): 1934, 1938, 1954, 1958, 1962, 1966, 1878, 1982, 1986
  •   Škotija (8): 1954, 1958, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1998
  •   Lenkija (8): 1938, 1974, 1978, 1982, 1986, 2002, 2006, 2018
  •   Tarybų Sąjunga (7): 1958, 1962, 1966, 1970, 1982, 1986, 1990
  •   Austrija (7): 1934, 1954, 1958, 1978, 1982, 1990, 1998
  •   Bulgarija (7): 1962, 1966, 1970, 1974, 1984, 1994, 1998
  •   Rumunija (7): 1930, 1934, 1938, 1970, 1990, 1994, 1998
  •   Portugalija (7): 1966, 1986, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018
  •   Kroatija (5): 1998, 2002, 2006, 2014, 2018
  •   Danija (5): 1986, 1998, 2002, 2010, 2018
  •   Rusija (4): 1994, 2002, 2014, 2018
  •   Šiaurės Airija (3): 1958, 1982, 1986
  •   Norvegija (3): 1938, 1994, 1998
  •   Airija (3): 1990, 1994, 2002
  •   Graikija (3): 1994, 2010, 2014
  •   Slovėnija (2): 2002, 2010
  •   Turkija (2): 1954, 2002
  •   Bosnija ir Hercegovina (1): 2014
  •   Vokietijos Demokratinė Respublika (1): 1974
  •   Slovakija (1): 2010
  •   Ukraina (1): 2006
  •   Velsas (1): 1958
  •   Islandija (1): 2018

Pastabos

  • *įtraukiant Nacių Vokietiją ir VFR
  • **įtraukiant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją
  • ***įtraukiant Čekoslovakiją

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

Vikiteka