Visureigis
Visureigis − didelio pravažumo sausumos transporto priemonė, kuri gali važiuoti labai blogais keliais arba ir be kelių.[1] Visureigius naudoja ginkluotosios pajėgos, gelbėjimo tarnybos, kompanijos ir institucijos, dirbančios vietovėse be kelių (pvz., geologai), turistai, medžiotojai ir kt.
Visureigiams būdinga:
- mažas slėgis į gruntą (30-40 kPa bekele; 10-20 kPa sniegu ir pelkėta vietove)
- geras sukibimas su gruntu
- galingas variklis
- gebėjimas įveikti 0,6-0,8 m gylio brastas ir kt.
Visureigiai būna:
- ratiniai – automobiliai, traktoriai, šarvuočiai
- vikšriniai – traktoriai, šarvuočiai, savaeigės, tankai,
- vikšraračiai – specialieji automobiliai, šarvuočiai
Visureigis automobilis
redaguotiVisureigio bruožai:
- visi ratai varantieji
- priekinių ir užpakalinių ratų tarpvėžė vienoda
- turi didelę kelio prošvaistę
- papildoma pavarų dėžė (demultiplikatorių) traukos jėgai padidinti,
- tarpašinis diferencialas
- tarpratiniai diferencialai gali būti blokuojami
- padangos didelio skersmens, plataus profilio, su stambiais dirvakibiais (jie išdėstyti taip, kad, ratui buksuojant, gruntas iš protektoriaus griovelių būtų išstumtas).
- Įklimpusiam visureigiui ištraukti priekyje būna gervė lynui vynioti.
-
Vikšrinis šarvuotasis transporteris MT-LB (jis naudojamas ir kaip civilinis visureigis)
-
Visureigis sunkvežimis GAZ-66
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Visureigis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 297 psl.