Visureigis − didelio pravažumo sausumos transporto priemonė, kuri gali važiuoti labai blogais keliais arba ir be kelių.[1] Visureigius naudoja ginkluotosios pajėgos, gelbėjimo tarnybos, kompanijos ir institucijos, dirbančios vietovėse be kelių (pvz., geologai), turistai, medžiotojai ir kt.

Visureigis Toyota Land Cruiser
Švedų vikšrinis sąnarinis visureigis transporteris BV-206

Visureigiams būdinga:

  • mažas slėgis į gruntą (30-40 kPa bekele; 10-20 kPa sniegu ir pelkėta vietove)
  • geras sukibimas su gruntu
  • galingas variklis
  • gebėjimas įveikti 0,6-0,8 m gylio brastas ir kt.

Visureigiai būna:

Visureigis automobilis

redaguoti

Visureigio bruožai:

  • visi ratai varantieji
  • priekinių ir užpakalinių ratų tarpvėžė vienoda
  • turi didelę kelio prošvaistę
  • papildoma pavarų dėžė (demultiplikatorių) traukos jėgai padidinti,
  • tarpašinis diferencialas
  • tarpratiniai diferencialai gali būti blokuojami
  • padangos didelio skersmens, plataus profilio, su stambiais dirvakibiais (jie išdėstyti taip, kad, ratui buksuojant, gruntas iš protektoriaus griovelių būtų išstumtas).
  • Įklimpusiam visureigiui ištraukti priekyje būna gervė lynui vynioti.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Visureigis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 297 psl.