Šiizmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiizmas (arab. شِيعَة = Shīʿa – ‘pasekėjai’) – šiitų islamo kryptis. Šios religinės krypties pasekėjai – šiitai, laikantys kalifo Ali palikuonis teisėtais musulmonų dvasios vadovais. Tai antra pagal dydį islamo šaka, kuriai priklauso apie 15 % musulmonų. Irane – 89 %, Azerbaidžane – 85 %, Bahreine 70 % ir Irake – 62 % sudaro daugumą. Didžiausia Libano religinė grupė taip pat yra šiitai (36 %). Didelę dalį gyventojų šiitai sudaro Jemene (49 %), Kuveite (30 %), Pakistane (15–20 %), Sirijoje (15–20 %), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (16 %), Saudo Arabijoje (10–15 %), Afganistane (13 %), Tadžikijoje (5 %), Omane ir Brunėjuje. Mažesnės šiitų grupės gyvena kitose Persijos įlankos regiono šalyse, Arabijos pusiasalyje ir Afrikos šalyse.
Pagrindinės kryptys – dvylikos imamų, ismailitai, zeiditai. Mažesnės, labiau nutolusios nuo tradicinio islamo – alavitai, aleviai, drūzai. Alavitų denominacija turi valstybinį statusą Sirijoje, zeiditai vyrauja Jemene.
Dvylika imamų
redaguotiDidžioji dauguma šiitų tiki, kad po pranašo Mahometo valdė dvylika jo teisėtų įpėdinių imamų.
Šiitų politinio aktyvumo šimtmetis
redaguoti- 1918–1921 m. Irako šiitai suvaidino pagrindinį vaidmenį sukilime prieš britų okupaciją.
- 1968 m. pasaulietinė Baath partija paėmė valdžią Irake ir šiitų aktyvistai buvo priversti pasitraukti į pogrindį.
- 1979 m. Irano revoliucija šiitų musulmonų dvasininkus paskyrė į atsakingus postus. Naujasis režimas įpareigojo paremti islamistų judėjimą kitur.
- 1982 m. Libane, remiant Iranui ir Sirijai, buvo sukurta politiškai galinga Hezbollah (Dievo partija), siekianti valdyti Libaną.
- 1991 m. Šiitai siekė valdžios Irake, bet diktatoriaus Sadamo Huseino armija žiauriai susidorojo, nužudė tūkstančius žmonių.
- 2005 m. rinkimuose į Irako parlamentą (Nacionalinę asamblėją) šiitai gavo daugumą balsų, o sunitai boikotavo šiuos rinkimus.