Uranas (elementas)

Uranas (U)
Periodinė grupė Aktinoidai
Atomo numeris 92
Išvaizda Itin sunkus, pilkas metalas
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
238,0289 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys 138 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
686,4(7,11) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija [Rn] 5f³ 6d1 7s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys 142 pm
Jono spindulys (+6e) 80 (+4e) 97 pm
Elektroneigiamumas 1,38 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas U←U4+ -1,38V
U←U3+ -1,66V
U←U2+ -0,1V
Oksidacijos laipsniai 6, 5, 4, 3
Termodinaminės savybės
Tankis 19,05 g/cm³
Šiluminė talpa 0,115 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 27,5 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 1405,5 K
Lydymosi šiluma 12,6 kJ/mol
Virimo temperatūra 4018 K
Garavimo šiluma 417 kJ/mol
Molinis tūris 12,5 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė Ortorombinė
Gardelės periodas 2,850 Å

Uranas – cheminis periodinės lentelės elementas, žymimas simboliu U ir turintis atominį skaičių 92.[1] Uranas priskiriamas aktinoidams.

Grynas uranas yra sidabriškai baltas, silpnai radioaktyvus metalas, truputį minkštesnis už plieną. Jis yra labai tankus ir sunkus, 65 % tankesnis už šviną.

Pasaulinės urano atsargos sudaro apie 3 – 5 mln tonų. Žemės plutoje urano yra 2,3 ppm, įvairiose geografinėse vietovėse ir įvairaus geologinio amžiaus. Pagrindinė rūda iš kurios išgaunamas uranas – uraninitas, tipiškas urano kiekis iki 0,1 %; didžiausios koncentracijos rūdos didele dalimi jau išeksploatuotos. Pasaulinė metinė urano gamyba 20-30 000 tonų.

Izotopai ir panaudojimas

redaguoti

Natūralioje aplinkoje aptinkami trys urano izotopai: U-238 (99,275 %, skilimo pusperiodis 4,468 milijardo metų) ir U-235 (0,72 %, skilimo pusperiodis 703,8 milijono metų), U-234 (0,0055 %).

Urano izotopas U-235 yra naudojamas branduolinėse reakcijose – atominiuose reaktoriuose ir branduoliniuose ginkluose. Jis yra randamas labai mažais kiekiais uolienose, dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose. Izotopas U-238 naudojamas Plutonio izotopui Pu-239 gaminti.

Skurdintas uranas (sudarytas beveik vien tik iš U-238 izotopų) yra naudojamas balistiniams šarvams tankuose, iš jo daromos prieštankinių sviedinių šerdys, nes dėl itin didelio tankio jis gerai išsaugo kinetinę energiją. Sodrintas uranas yra naudojamas branduoliniuose reaktoriuose ir branduoliniuose ginkluose.

Ne karinėje srityje uranas daugiausiai naudojamas kaip atominių elektrinių kuras. Branduolinėse elektrinėse naudojamas prisodrintas uranas iki 3-5 % U-235 urano. Kanadietiški „Candu“ reaktoriai naudoja neprisodrintą gamtinį uraną.

Taip pat uraną naudojo Ignalinos atominė elektrinė.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Urano elementą 1789 m. atrado vokiečių chemikas Martinas Heinrichas Klaprotas (Klaproth) ir pavadino 1781 m. atrastos Urano planetos vardu.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Uranas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 396 psl.