Šiaulių–Jelgavos geležinkelis
Šiaulių–Jelgavos geležinkelis | |
Šiaulių geležinkelio stotis | |
Vieta | |
---|---|
Šalys | Lietuva, Latvija |
Miestai | Šiauliai–Jelgava |
Pagrindinė informacija | |
Operatorius | Lietuvos geležinkeliai Latvijos geležinkeliai |
Statybų pradžia | 1916 m. gegužės 16 d. |
Atidarymas | 1916 m. spalio 1 d. |
Techninė informacija | |
Ilgis | 92 km[1] |
Vėžė | 1520 mm (iki 1944–45 m. 1435 mm) |
Šiaulių–Jelgavos geležinkelio objektai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Šiaulių–Jelgavos geležinkelis – 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Šiaulius ir Jelgavą (Latvijoje).
Linija vienkelė, neelektrifikuota, suskirstyta į 5 tarpstočius. Šiaulių–Gubernijos tarpstotyje veikia automatinės, kitur – pusiau automatinės kelio blokuotės traukinių signalizacijos sistema. 2023 m. duomenimis, linijoje veikia Šiaulių, Gubernijos, Meškuičių, Joniškio, Meitenės ir Jelgavos stotys. Geležinkelio pralaidumas Lietuvos teritorijoje – 22 traukinių poros per parą.[2][3]
Istorija
redaguotiPirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinė kariuomenė nusprendė skubiai sujungti europinės vėžės (1435 mm) geležinkeliu Šiaulių ir Mintaujos miestus. 1916 m. gegužės 7 d. karo geležinkelio viršininkas įsakė pradėti vežti medžiagas, o gegužės 16 d. prasidėjo geležinkelio tiesimo darbai. Kad būtų patogiau, statyba vyko iškart dviejuose ruožuose: nuo Šiaulių link Joniškio ir nuo Joniškio link Mintaujos. Šiaulių–Joniškio ruože dirbo 3500 rusų belaisvių, 3300 vietinių gyventojų ir keturios kuopos kareivių, Joniškio–Mintaujos ruože – 5200 belaisvių, 600 gyventojų ir keturios kuopos kareivių.[4] Statomo geležinkelio trasoje, iš Mintaujos link Šiaulių (iki Gurkių, netoli Joniškio), palei Mintaujos–Šiaulių plentą jau buvęs 47 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas, nutiestas Rusijos kariuomenės 1915 m. birželio 9–19 d.,[5] kurį vokiečiai panaudojo medžiagų tiekimui plačiojo geležinkelio statyboms.[6]
Trasoje pastatyta 20 tiltų (jų bendras ilgis 2,1 km); didžiausi žemės darbai, panaudojant vietines medžiagas, vykdyti tarp Šiaulių ir Meškuičių. Paskubomis tiestas geležinkelis neatlaikė vasaros liūčių – daugelyje vietų iškrypo, bėgiai susilankstė. Pašalinus trūkumus, 1916 m. spalio 1 d. geležinkelis pradėjo veikti.[4] Tuo pačiu metu karo reikmėms iš Gubernijos stoties į Pasvalį, iš Joniškio stoties į Žeimelį ir iš Meitenės stoties į Bauskę nutiestos 600 mm vėžės siaurojo geležinkelio linijos.
Po karo geležinkelis atsidūrė dviejose valstybėse – šiaurinis 33 km ruožas atiteko Latvijai, pietinis 59 km – Lietuvai. Latvijai geležinkelis tapo svarbiausia jungtimi su Vidurio Europa – Meitenėje įrengta pasienio stotis, 1923 m. pastatyti dideli stoties rūmai. Lietuva pasienio stotį įrengė Joniškyje. 1921 m. vasario 15 d. pradėjo kursuoti tarptautinis keleivinis traukinys Ryga–Kaunas–Virbalis, kuris vasario 26 d. pratęstas iki Berlyno (nuo 1932 m. „Nord–Express”). Nuo 1932 m. iš Rygos į Berlyną kursavo jau du traukiniai. 1941 m. šių traukinių nebeliko.[7]
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai tęsė per Pirmąjį pasaulinį karą pradėtas, bet nebaigtas antrojo kelio statybas, į kurias priverstiniam darbui atvežė žydus iš Lenkijos (vietiniai žydai jau buvo išžudyti). Artėjant frontui darbai buvo beveik baigti, nespėta nutiesti tik 7 km ruožo tarp Joniškio ir Satkūnų. Geležinkelį perėmusi sovietų valdžia nusprendė statybų netęsti ir 1946 m. visą antrąjį kelią išardė.[4]
Dar nepasibaigus karui geležinkelio vėžė pakeista į platesnę, rusišką (1524, vėliau 1520 mm). Sovietmečiu geležinkeliu kursuodavo tolimojo susisiekimo traukiniai iš Rygos į Simferopolį, Adlerį, Oriolą (vėliau Voronežą), Odesą, Lvovą, Kaliningradą, Vilnių (1969 m. duomenys),[8] iš Talino į Minską (ekspresas „Čaika”);[9] vietinio susisiekimo traukiniai iš Rygos į Meitenę. Subyrėjus Sovietų Sąjungai geležinkelio reikšmė sumažėjo: pamažu panaikinti visi keleiviniai traukinių maršrutai (paskutinis, Ryga–Vilnius–Truskavecas, uždarytas 2008 m.),[7] sumažejo krovinių pervežimų.[6] Nuo 2018 m. rugsėjo iki COVID-19 pandemijos pradžios geležinkeliu kursavo keleivinis traukinys Kijevas–Minskas–Ryga.[10][11] Nuo 2023 m. gruodžio kursuoja keleivinis traukinys Vilnius–Ryga.[12]
Stotys
redaguotiĮvairiais laikais linijoje veikė šios stotys ir stotelės (kilometražas nuo Šiaulių[8][13]):
- Šiauliai (0,0 km);
- Gubernija (6,3 km);
- Kėbliai;
- Meškuičiai (21,8 km);
- Mekiai;
- Niūraičiai (36,7 km);
- Joniškis (44,1 km);
- Šarkiai (54,1 km);
- Meitenė (Meitene, 64,7 km);
- Mazelėja (Mazeleja, 68,6 km);
- Briežiai (Brieži, 71,0 km);
- Jaunplatuonė (Jaunplatone);
- Vėžukruogas (Vēžukrogs, 75,7 km);
- Platuonė (Platone, 78,3 km);
- Dimzos (Dimzas, 84,9 km);
- Jelgava (92,4 km).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vijoleta Kuprevičienė, Geležinkelis ir jo infrastruktūra Joniškyje, Joniškio rajono Jono Avyžiaus viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.
- ↑ Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2023–2024 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatai[neveikianti nuoroda], LTG INFRA, p. 108. Vilnius, 2022 m. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.
- ↑ Tīkla pārskats 2024. 2.3.10.A pielikums. Latvijas dzelzceļa iecirkņu aprīkojums, Latvijas dzelzceļš. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Karolis Bačionis, Joniškio geležinkelis, Sidabrė, 1990-11-19. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.
- ↑ В. Иванов, Полевые переносные железные дороги и значение их в современной войне. Государственное издательство, 1927 m., p. 48. Nuoroda tikrinta 2023-07-28.
- ↑ 6,0 6,1 Toms Altbergs, Karīna Augustāne, Ieva Pētersone, Jelgava–Meitene, „Dzelzceļi Latvijā”, p. 128, 129. VAS „Latvijas dzelzceļš”, apgāds „Jumava”, 2009. ISBN 978-9984-38-698-0.
- ↑ 7,0 7,1 Ernestas Vasiliauskas, Istorinė stotis – be keleivių, Sidabrė, 2009-09-12. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.
- ↑ 8,0 8,1 Pabaltijo geležinkelio keleivinių traukinių tarnybinis sąrašas, TSRS susisiekimo ministerija. Ryga, „Transportas“, 1969 m.
- ↑ Vygantas Vareikis, Traukinys, Šiaurės Atėnai, 2016-05-15. Nuoroda tikrinta 2023-07-28.
- ↑ Traukiniu vėl galima pasiekti Rygą ir Kijevą, Šiaulių kraštas, 2018-09-29. Nuoroda tikrinta 2023-07-28.
- ↑ Kada Palangą pasieksime traukinių?, Vakarų ekspresas, 2021-04-27. Nuoroda tikrinta 2023-07-28.
- ↑ Ignas Dobrovolskas, Po beveik 20 metų išvyko pirmasis traukinys iš Vilniaus į Rygą, Delfi.lt, 2023-12-27.
- ↑ Pabaltijo geležinkelio keleivinių traukinių tarnybinis sąrašas, TSRS susisiekimo ministerija. Ryga, „Transportas“, 1990 m.