Radviliškio valsčius

55°49′š. pl. 23°34′r. ilg. / 55.81°š. pl. 23.56°r. ilg. / 55.81; 23.56

Radviliškio valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Radviliškis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1947)
Radviliškio apskritis (1947–1950)

Radviliškio valsčius (rus. Радзивилишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Radviliškis.

Istorija redaguoti

Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6755 685 kiemai [2] 5 seniūnijos 68
1923 m.[3] 311 12 821 3039
1932 m. 240 7654 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
275 8 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Aukštelkai Aukštelkų seniūnija Aukštelkų apylinkė
Jukniškiai Jukniškių seniūnija Jukniškių apylinkė
Kaneivaičiai Kaneivaičių seniūnija Kaneivaičių apylinkė
Sedūnai Sedūnų seniūnija Sedūnų apylinkė
Vališkiai Vališkių seniūnija Vališkių apylinkė
Vismantai Vismontų seniūnija Vismantų apylinkė
Voskoniai Voskonių seniūnija Voskonių apylinkė
Žinėnai Žinėnų seniūnija Žinėnų apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 8 apylinkės

Gyvenvietės redaguoti

Valsčiaus apgyventos vietos 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis [9]
Eil. Nr. Apgyventos vietos pavadinimas ir rūšis Ūkių (kiemų) skaičius Gyventojų skaičius
1 Adampolio palivarkas 3 12
2 Antanavos viensėdis 2 15
3 Antaniškių viensėdis 1 11
4 Apušruoto viensėdis 2 28
5 Aukštelkų kaimas 59 301
6 Aukštelkų dvaras 2 40
7 Aukštelkų palivarkas 3 6
8 Baroniškių viensėdis 3 19
9 Bernočių kaimas 4 41
10 Beržės viensėdis 4 18
11 Biriočių kaimas 35 166
12 Blakčių viensėdis 1 9
13 Daugėlaičių dvaras 4 57
14 Daujočių palivarkas 2 22
15 Daukučių kaimas 17 99
16 Diržių kaimas 17 107
17 Dvarninkų kaimas 14 82
18 Dvarininkų geležinkelio stotis 2 22
19 Eibariškių palivarkas 1 5
20 Eibariškių kaimas 15 71
21 Eirimaičių kaimas 28 229
22 Gankių viensėdis 3 29
23 Gaveniškių viensėdis 3 18
24 Gendvilių kaimas 20 148
25 Gražionių (Kalnelio) dvaras 5 80
26 Gražionių kaimas 19 133
27 Gražionių dvaras 2 32
28 Ilguočių kaimas 21 116
29 Jankūnų kaimas 25 124
30 Janovitiškių dvaras 4 77
31 Jasnagurkos viensėdis 3 9
32 Jaugėlų kaimas 14 108
33 Jukniškių kaimas 20 120
34 Kaneivaičių kaimas 12 79
35 Karčemų kaimas 55 323
36 Karolinos palivarkas 1 9
37 Kaulinių kaimas 35 185
38 Kraukėnų kaimas 17 81
39 Kurų kaimas 38 198
40 Kutiškių kaimas 32 136
41 Liaudiškių viensėdis 12 54
42 Liaudiškių kaimas 39 207
43 Liepinės viensėdis 2 19
44 Linkaičių geležinkelio stotis 2 8
45 Linkaičių kaimas 11 53
46 Liutkiškių kaimas 19 113
47 Luiniškių viensėdis 2 10
48 Malinuvkos viensėdis 4 30
49 Margelkos viensėdis 1 7
50 Matkaičių dvaras 4 91
51 Mėlidų kaimas 9 39
52 Miežaičių kaimas 39 258
53 Možaičių dvaras 3 82
54 Munkiškių kaimas 37 220
55 Nekrašūnų kaimas 19 114
56 Paberžio viensėdis 1 7
57 Paenesių viensėdis 1 5
58 Pagojų viensėdis 2 12
59 Pakalniškių dvaras 2 68
60 Paobelių kaimas 20 134
61 Pataušio viensėdis 3 12
62 Pušiniškių kaimas 43 223
63 Radviliškio miestas 774 5464
64 Radviliškio dvaras 2 40
65 Romulėnų dvaras 3 46
66 Rukaičių kaimas 24 117
67 Rupliškio kaimas 5 35
68 Sadūnų kaimas 23 103
69 Sadūnų dvaras 2 101
70 Skinimiškių kaimas 3 21
71 Skiriočių kaimas 9 56
72 Smilgio viensėdis 4 33
73 Šaltupio palivarkas 1 4
74 Šaltupio viensėdis 1 6
75 Šniūraičių dvaras 2 26
76 Šniūraičių kaimas 28 146
77 Tautiškių viensėdis 14 83
78 Utos viensėdis 1 7
79 Užlaužio viensėdis 1 13
80 Užmargių viensėdis 4 29
81 Vališkių kaimas 4 26
82 Vantainių kaimas 38 184
83 Vantainėlių kaimas 4 24
84 Vengeliškio viensėdis 8 62
85 Verbušiškių viensėdis 2 20
86 Verdulių dvaras 6 112
87 Vilkduobės viensėdis 3 22
88 Vismuntų kaimas 68 399
89 Vismuntų dvaras 9 60
90 Vismuntų palivarkas 5 49
91 Voškonių kaimas 18 94
92 Žarnių kaimas 11 60
93 Žinėnų kaimas 33 156
94 Žironų kaimas 15 92
Iš viso valsčiuje: 1948 12 821

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 12 821 žmogus:[10]

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1872 Kurai Antanas Alekna, kunigas, istorikas 1930
1891 Karčemos Jonas Petruitis, karininkas 1943
1894 Maldeikiai Karolis Didžiulis, LTSR veikėjas 1958
1900 Kauliniai Antanas Bistrickas, architektas 1971
1906 Aukštelkai Karolis Mekas, archeologas, etnografas 1993
1920 Kubiliūnai Vaclovas Blėdis, aktorius ir režisierius 1999
1925 Vantainėliai Filomena Taunytė, gydytoja pulmonologė 2013
1926 Jankūnai Stasė Bernotienė, etnologė 2001
1927 Kubiliūnai Julija Blėdytė, aktorė ir režisierė 2016
1927 Aukštelkai Pranas Noreika, inžinierius 2021
1928 Pociūnėliai Julija Gascevičiūtė, aktorė 2018
1929 Žironai Adomas Mačiulis, chemikas 1995
1934 Kaulekiškiai Leona Korkutienė, gydytoja, rašytoja, fotografė
1936 Kutiškiai Kazimieras Giedra, inžinierius

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 698 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 710 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 105–106
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl.
  10. 1923 m. surašymo duomenys