Vincas Kisarauskas

Vincas Kisarauskas (1934 m. kovo 1 d. Augmėnai, Baisogalos valsčius1988 m. spalio 27 d. Niujorkas, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. Vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių.

Biografija redaguoti

 
Vinco Kisarausko kapas Rasų kapinėse Vilniuje.

Baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. 1959 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19651988 m. dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate. Parašė dailės kritikos straipsnių.

Žmona Saulutė Stanislava Kisarauskienė. Dukra Aistė Kisarauskaitė, sūnus Danielius Kisarauskas.

Kūryba redaguoti

Kūryboje kėlė egzistencines problemas, plėtojo antikinę, biblinę, istorinę tematiką, klasikinės literatūros siužetus, kūriniams būdinga dramatizmas, konstruktyvumas, raiškiai deformuotos formos. Nutapė teminių kompozicijų („Aklas Edipas“ 1961 m., „Sūnus palaidūnas“ 19641981 m., „Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė“ 1972 m., „Teatrinis ciklas“ 19741980 m., „Ismenė ir Antigonė“ 19801981 m., „Vieniša kasdienybė“ 1985 m., „Ikaras“ 1986 m., „Mitas“ 1988 m.), portretų („Mano tėvukas“ 1973 m., „Jonas Rustemas“, 1979 m.). Sukūrė ekslibrisų (Algirdas Kaunas, 1968 m., Stasys Pilka, Stanislovas Kuzma, abu 1973 m.), estampų (ciklai „Raudančios moterys“ 1963 m., „Pakrypusios figūros“ 19811984 m.), knygų iliustracijų (Kristijonas Donelaitis. „Metai1966 m.).

Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo plėtoti koliažo, fotomontažo techniką, kurti asambliažus („Pirmoji aklo Edipo diena“ 1975 m., „Senas karalius“ 1982 m.). Sukūrė mozaikų (dabartinės Vilniaus miesto universitetinės ligoninės fasade, 1967 m.), medalių („Valentinui Antanavičiui 36 metai“ 1972 m., „Poetas vertėjas Sigitas Geda1986 m.).

Apipavidalino teatro spektaklių (Rolandas Rastauskas. „Lenktynių aitvaras“, 1972 m., Jaunimo teatras), kino filmų (Ave, Vita 1969 m., rež. Almantas Grikevičius, „Mainai“ 1977 m., rež. Raimondas Vabalas).

Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, JAV muziejai.[1] Nuo 1959 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Malborkas, Krokuva, Osaka, Nansi, Ryga). Individualios parodos:

Bibliografija redaguoti

  • Lietuvos knygos ženklai 1518–1918, monografija, Vilnius, 1984 m.
  • Dienoraščiai, atsiminimai, sudarė S. Kisarauskienė, Vilnius, 1999 m.

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Irena DobrovolskaitėVincas Kisarauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 172 psl.

Nuorodos redaguoti