1817 m.
Metai
(Nukreipta iš puslapio 1817)
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1817 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Vasario 14 d. – Karlas Rudolfas Jakobis, Mažosios Lietuvos kalbininkas, pedagogas, evangelikų liuteronų kunigas.
- Lapkričio 5 d. – Tamošius (Tomas) Senkus-Senkauskas, Romos katalikų kunigas, Pajevonio klebonas ir 1863 m. sukilimo dalyvis, poetas (m. 1901 m.).
Mirtys
redaguoti- Spalio 15 d. – Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, nacionalinis didvyris, generolas, 1794 m. sukilimo (šis sukilimas kartais vadinamas jo vardu) prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas (g. 1746 m.).
- Spalio 22 d. – Mauricijus Pranciškus Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, 1794 m. sukilimo veikėjas, publicistas.[1] (g. 1749 m.).
Nedatuota
- Juozapas Mickevičius, Lietuvos fizikas, meteorologas (g. 1743 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Sausio 31 d. – Anthony Winkler Prins, Nyderlandų rašytojas, poetas, dvasininkas, olandų menotistų kunigas, enciklopedininkas – jo vardu pavadinto žinyno Winkler Prins autorius (m. 1908 m.).
- Kovo 5 d. – Ostinas Henris Lajardas, Didžiosios Britanijos diplomatas, keliautojas, istorikas, archeologas (m. 1894 m.).
- Kovo 27 d. – Karlas Vilhelmas fon Negelis, Šveicarijos botanikas. Aprašė ląstelės branduolio dalijimąsi, Augalų audinių susidarymą ir augimą, indų kūlelių sandarą, atrado paparčių spermatozoidus. Vienas pirmųjų ėmė botanikoje naudotis matematiniais metodais. Sukūrė spekuliatyvią paveldimumo ir evoliucijos teoriją (ortolamarkizmą), pagal kuria organizmų vystymąsi lemia jų nematerialios vidinės savybės (m. 1891 m.).
- Liepos 12 d. – Henris Deividas Toro, amerikiečių rašytojas, poetas, natūralistas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas, istorikas, filosofas transcendentalistas. H. D. Thoreau rašytinis palikimas yra gausus ir įvairialypis, tačiau pasaulinę šlovę jam pelnė du svarbiausi kūriniai: „Voldenas, arba gyvenimas miške“ (Walden, or Life in the Woods) ir „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“ (On the Duty of Civil Disobedience).
- Lapkričio 12 d. – Baha'u'llah, Bahajų tikėjimo pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas (m. 1892 m.).
- Lapkričio 30 d. – Christian Matthias Theodor Mommsen, vokiečių istorikas, teisėtyrininkas romanistas, laikomas svarbiausiu XIX a. senovės tyrinėtoju. Jo darbas apie Senovės Romos istoriją tebėra laikomas vienu pamatinių šios srities tyrimų (m. 1903 m.).
- Gruodžio 1 d. – Leopoldas Arendsas, vokiečių stenografijos išradėjas (m. 1882 m.).
Mirtys
redaguoti- Kovo 1 d. – Giacomo Quarenghi, italų tautybės Rusijos architektas (g. 1744 m.).
- Balandžio 12 d. – Šarlis Mesjė, prancūzų astronomas, pirmojo ūkų ir žvaigždžių spiečių katalogo autorius (g. 1730 m.).
- Liepos 17 d. – Anne Louise Germaine de Staël, prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė, gyvenusi Paryžiuje bei užsienyje. Ji turėjo didelės įtakos literatūriniam skoniui XVII – XIX amžių sandūroje (g. 1766 m.).
- Liepos 18 d. – Džeinė Ostin, anglų rašytoja romanistė, pasižymėjusi savo moterų personažių portretais, romano formos įvaldymu, ironija (g. 1775 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ (angl.) Titsingh, Isaac. (1834). Siyun-sai Rin-siyo/Hayashi Gahō, 1652. Nipon o daï itsi ran; ou, Annales des empereurs du Japon. Paris: Oriental Translation Society of Great Britain and Ireland
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai