Kėdainių apskritis

Kėdainių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio. Centras – Kėdainiai.

Kėdainių apskritis

1915 – 1950
 

 

Administracinis centras Kėdainiai
Valsčiai 15 (1919), 13 (1923), 8 (1949)
1915-1918 Oberostas
1918-1939 Lietuva
1939-1944 Kauno krašto apygarda
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 86 099 (1923), 101 656 (1939), 89 500 (1942)
Plotas 2 403 km² (1923), 1 594 km² (1949)

Istorija

redaguoti

Apskritį sudarė vokiečių valdžia 1915 m. gruodžio 12 d. Ji 19151918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai.

19191950 m. priklausė Lietuvai. 1920 m. Krekenavos valsčius perduotas Panevėžio apskričiai, 1947 m. Baisogalos ir Grinkiškio valsčiai – Radviliškio apskričiai, 1948 m. Ariogalos ir Pernaravos valsčiai – Vilkijos apskričiai. 19411944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygarda. 1950 m. birželio 20 d. apskrities pertvarkyta į Kėdainių rajoną (34 apylinkės), dalis jos teritorijos perduota Dotnuvos (38 apylinkės), Jonavos (8 apylinkės) ir Ramygalos (3 apylinkės) rajonams.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1917 m. 2280 52 153
1919 m. 15 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Ilgižių valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krekenavos valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius
1923 m. (išsamiau) 2403 86 099 13 valsčių: Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius
  • 1 miestas: Kėdainiai
  • 13 miestelių
  • 398 kaimai
  • 11 bažnytkaimių
  • 233 dvarai ir palivarkai
  • 363 vienkiemiai
  • 58 kitos gyvenvietės
1930 m. 2403
1932 m. 2172 86 412 13 valsčių ir 128 seniūnijos [1]
1939 m. 2429 101 656
1940 m. 12 valsčių:[2] Ariogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Dotnuvos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Josvainių valsčius, Kėdainių valsčius, Krakių valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimių valsčius
1942 m. 89 500
1943 m. 12 valsčių
1949 m.
(suskirstymas)
1594 8 valsčiai ir 86 apylinkės
  • 1 miestas
1950 m. 1594 83 apylinkės

Valsčiai

redaguoti

1919–1950 m. apskrityje buvę valsčiai:

Pavadinimas Laikotarpis Centras
Ariogalos valsčius 1919–1948 Ariogala
Baisogalos valsčius 1919–1947 Baisogala
Dotnuvos valsčius 1919–1950 Dotnuva
Grinkiškio valsčius 1919–1947 Grinkiškis
Gudžiūnų valsčius 1919–1950 Gudžiūnai
Ilgižių valsčius 1919 Ilgižiai
Josvainių valsčius 1919–1950 Josvainiai
Kėdainių valsčius 1919–1950 Kėdainiai
Krakių valsčius 1919–1950 Krakės
Krekenavos valsčius 1919–1920 Krekenava
Pašušvio valsčius 1919–1943 Pašušvys
Pernaravos valsčius 1919–1948 Pernarava
Surviliškio valsčius 1919–1950 Surviliškis
Šėtos valsčius 1919–1950 Šėta
Žeimių valsčius 1919–1950 Žeimiai

Šaltiniai

redaguoti
  1. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  2. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51