Krekenava

Portal.svg
Krekenava
Krekenavos baznycia is sono.jpg
Krekenavos bažnyčia
Krekenavosherbas.png

Krekenava
Koordinatės 55°32′35″š. pl. 24°05′49″r. ilg. / 55.543°š. pl. 24.097°r. ilg. / 55.543; 24.097 (Krekenava)Koordinatės: 55°32′35″š. pl. 24°05′49″r. ilg. / 55.543°š. pl. 24.097°r. ilg. / 55.543; 24.097 (Krekenava)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybės vėliava Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Krekenavos seniūnija
Gyventojų (2011) 1 636
Commons-logo.svg Vikiteka KrekenavaVikiteka
Istoriniai pavadinimai rus. Кракиновъ[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Krekenavà
Kilmininkas: Krekenavõs
Naudininkas: Krẽkenavai
Galininkas: Krẽkenavą
Įnagininkas: Krẽkenava
Vietininkas: Krekenavojè

Krekenava – miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, kelio  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys  pusiaukelėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Ramygalos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Urbanistikos paminklas, paskelbtas siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą. Yra paštas (LT-38043), biblioteka, Krekenavos RP direkcija.

Krekenavos panorama

GeografijaKeisti


Didžioji miestelio dalis yra dešiniajame Nevėžio krante. Prie miestelio yra Krekenavos viensėdis, šiaurėje telkšo Krekenavos tvenkinys. Krekenava priklauso Krekenavos regioniniam parkui, jame 1969 m. įkurtas Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbrynas, kuriame auginami stumbrai.

 
Tiltas per Nevėžį po rekonstrukcijos
 
Maironio atminimo suolelis Varnakalnyje[3]

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Vadaktai – 15 km NAUJAMIESTIS – 17 km Naujarodžiai – 5 km  
Mitriūnai – 9 km
POCIŪNĖLIAI – 16 km
     
     
     
Švenčiuliškiai – 1 km
RAMYGALA – 15 km
Surviliškis – 11 km Burveliai – 9 km
Šventybrastis – 15 km
Rabikiai – 4 km
Truskava – 16 km

IstorijaKeisti

Istoriniuose šaltiniuose vietovė Kralinowie pirmą kartą paminėta 1372 m., o nuo 1409 m. Vytauto Didžiojo laikais priklausė Rodų dvaro savininkams. 1409 m. minimas Krekenavos dvaras. 1484 m. bajorai Vizgirdos fundavo pirmą Krekenavos bažnyčią ir įkūrė prapiją, kuri bėgant laikui tapo viena iš turtingiausių to meto Žemaičių vyskupijos parapijų.

1496 m. atiteko Krekenava Žemaičių vyskupijai. 1484 m. paskirta fundacija bažnyčiai. 1533 m. įsteigta parapinė mokykla. 15481564 m. veikė Upytės apskrities teismas. Nuo 1550 m. minimas miestelis. 1496 m. gavo turgaus ir smuklių, 1580 m. trijų prekymečių privilegiją. 1565 m. nukentėjo nuo maro, 1566 m. degė, 1567 m. ją nusiaubė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė. 1775 m., 1787 m., 1811 m., 1845 m., 1898 m. ir 1918 m. Krekenava degė.

18531855 m. Krekenavos vikaras buvo Antanas Mackevičius, vienas 1863 m. sukilimo vadų; 1863 m. vasario mėn. Krekenavos miškuose jis suorganizavo vieną pirmųjų sukilėlių būrių. Nuo 1861 m. buvo valsčiaus centras.

1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 18651919 m. ir 19351944 m. pradžios mokykla, 19191935 m. ir 19441947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Krekenavos vidurinė mokykla, nuo 2007 m. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija.

Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba apylinkėse platino J. Stankevičius, Kazys Ūdra ir kiti Garšvių draugijos knygnešiai. 1905 m. nušalinta carinė, išrinkta nauja valsčiaus valdyba. Per Pirmąjį pasaulinį karą Krekenavoje gyveno Maironis. [4]

1919 m. kovo mėnesį išvyti bolševikai; Mykolas Antanaitis Krekenavoje įsteigė progimnaziją. 1925 m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, 19341935 m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas. 1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 190 Krekenavos gyventojų, daugiausia žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Krekenava iki 1950 m. buvo valsčiaus, vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.

2006 m. kovo 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas Krekenavos herbas. Yra pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė, muzikos mokykla, lopšelis-darželis, kultūros centras, regioninio parko direkcija, girininkija. Veikia kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1416 m. Krekenavos valsčiaus centras, Upytės valsčius?
15481568 m. Upytės valsčiaus centras
XVII–XIX a. Krekenavos valsčiaus centras ?
XIX a. pradžia – 1919 m. ?
19191920 m. Kėdainių apskritis
19201946 m. Panevėžio apskritis
19461950 m. ?
19501962 m. Krekenavos apylinkės centras Ramygalos rajonas
19621995 m. Panevėžio rajonas
1995 Krekenavos seniūnijos centras Panevėžio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

 
Krekenavos centras
 
2009 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Krekenavos herbui

Anksčiau vietovardžio šaknis buvo kitokia nei dabar – krakin- arba krokin- (pastarasis labiau slaviškas variantas), o gyvenvietė vadinosi Krakinava – tokia forma pasitaikydavo dar ir XX a. pradžioje. Naująją lytį Krekenava jau 1904 m. mini Vaižgantas, ji įrašyta 1925 m. oficialiame leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“. Priesaga -ava yra dažna prie asmenvardinių vietovardžių šaknies, todėl labiausiai tikėtina, kad Krakinava kilo nuo asmenvardžio Krakinis (ir dabar esama pavardžių Krakė, Krakis, Krakys – visos jos tikriausiai kilusios nuo bendrinio žodžio krakė – „juodasis genys; raudongalvis genys; karosas“). Dabartinė miestelio vardo forma tikriausiai pasikeitė dėl seniau labai populiaraus žodžio krekenos („priešpienis, iškart po gimdymo iš krūties ar tešmens tekantis skystis“).

ArchitektūraKeisti

Miestelio planas mišrus. Centrinė dalis stačiakampio plano, susiklostė XVI a. antroje pusėje, vykdant Valakų reformą, kita turi spindulinio plano bruožų. Svarbiausi statiniai:

GyventojaiKeisti

1566 m. buvo 85, 1730 m. – 45 sodybos.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1865 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7]
528 755 2 187 1 048 1 176 904
1978 m.[8] 1979 m.sur.[9] 1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13]
1 040 1 206 1 687 1 911 2 003 1 636
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

Krekenavoje baigęs Varnių seminariją kunigavo Antanas Mackevičius (1828–1863), 1863 m. sukilimo dalyvis.

Krekenavos klebonijoje 19151918 m. gyveno ir kūrė Maironis (1862–1932). Yra išlikęs namas, kuriame jis gyveno – 1906 m. statyta geltonų plytų klebonija. Jos mansardoje ir buvo įsikūręs Maironis.

Žymiausias krašto fotografas – Tadas Bajorūnas. Iš Krekenavos kilę dailininkė Gražina Vitartaitė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Čia gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius (vadintas „Dievuliuku“). Krekenavos kapinėse palaidotas knygnešys Kostas Stiklius (1880–1962). Žymus kraštotyrininkas Jonas Žilevičius (Žiliukas), medikas, Panevėžio rajono garbės pilietis.

ŪkisKeisti

Kiaulininkystės, augalininkystės, maisto produktų gamybos bendrovė „Krekenavos agrofirma“ buvo įsikūrusi Pasodėlės ir Tabolskos kaimuose, šiuo metu ten įsikūrusi UAB „Pasodėlė“.

NuotraukosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 759 psl. (Wikisources.org)
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  3. Maironio suolelis ir akmuo RapolasArchyvuota kopija 2020-12-30 iš Wayback Machine projekto.
  4. Algimantas MiškinisKrekenava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 761 psl.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. KrekenavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 207 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. KrekenavaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 160 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Algimantas Miškinis ir kt. Krekenava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 390 psl.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti