Apie kaimą Skuodo rajone žr. Krakės (Skuodas).
Krakės
{{#if:280
Krakių centras
Krakės
Krakės
55°24′36″š. pl. 23°43′48″r. ilg. / 55.410°š. pl. 23.730°r. ilg. / 55.410; 23.730 (Krakės)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Krakių seniūnija
Gyventojų (2021) 649
Vikiteka Krakės
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Krãkės
Kilmininkas: Krãkių
Naudininkas: Krãkėms
Galininkas: Krakès
Įnagininkas: Krãkėmis
Vietininkas: Krãkėse
Istoriniai pavadinimai lenk. Kroki, rus. Кроки[2][3]

Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo kelio  144  JonavaKėdainiaiŠeduva , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas (atkurtas 1997 m., su 8 celėmis, koplyčia), V. Ulevičiaus medinės skulptūros. Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka (nuo 1937 m.), kelios parduotuvės.

Krakių bažnyčia

Etimologija

redaguoti

Miestelio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Krãkė (šis galbūt iš krãkė, krakis „juodasis genys, raudongalvis genys“; „karosas“).[4] XX a. tarpukariu buvo žinomos kaip Krakiai.[5]

Geografija

redaguoti

Krakės įsikūrę Krakių kalvagūbryje, altitudė 95–100 m virš jūros lygio. Per miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus, Josvainius, Grinkiškį.

Istorija

redaguoti

Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 14211842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. XV a. viduryje pastatyta Krakių bažnyčia. 1565 ir 1569 m. Krakės kentėjo nuo gaisrų. 1579 m. minimas Krakių miestas. 1615 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas, kuris veikė iki 1945 m. (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė T. Kušleikos apie 800 vyrų, vėliau vadas Adomas Bitė, sukilėlių būrys, Antano Mackevičiaus sukilėlių būriai. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1863 ir 1914 m. Krakės degė. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą Krakių apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (taip pat slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. XIX a. pabaigoje Krakės buvo Kauno apskrities miestelis,[6] valsčiaus centras.[7]

1905 m. nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas. 1906 m. Krakėse buvo įkurta dviklasė mokykla.[8] 1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 m. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos apie 300 partizanų, vadas V. Pabarčius ir NKVD kariuomenės susirėmimas, vad. Pušynės mūšis.[9]

19501992 m. veikė Krakių kolūkis, pasižymėjęs gana gerais ekonominiais rodikliais, turėjo plaukimo baseiną su suomiška pirtimi. Dabar tai žemės ūkio bendrovė. 1983 m. pastatytas prekybos centras (architektas K. Žalnierius, konstravo A. Končius, interjero autoriai E. ir R. Beinortai).

2011 m. patvirtintas Krakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a., XV a. pradžia, XIX a. pradžia Krakių valsčiaus centras ?
18611915 m. Kauno apskritis
19191950 m. Kėdainių apskritis
19501959 m. Krakių apylinkės centras Dotnuvos rajonas
19591995 m. Kėdainių rajonas
1995 Krakių seniūnijos centras Kėdainių rajono savivaldybė

Architektūra

redaguoti
 
Pastatai Krakių centre
 
Krakių centras
 
Stogastulpis Krakių kapinėse
 
Parkas
 
Žemės ūkio bendrovė (šalia – buvęs baseinas)

Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

Gyventojai

redaguoti

1662 m. Krakėse buvo 77 sklypai, iš jų 32 tušti. 1713 m. buvo 18, o 1778 m. – 44 dūmai.

 
 
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1906 m.*[2] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[14]
594 871 1 846 1 000 1 386 1 047 901
1978 m.[15] 1979 m.sur.[16] 1985 m.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] 2021 m.sur.
904 1 028 925 954 991 841 649
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti
  • 15701572 m. Krakėse klebonavo vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša (1527–1613). Čia jis įsteigė parapinę mokyklą. Krakėse M. Daukšai atminti pastatytas paminklinis akmuo.
  • Krakėse 1900 m. gruodžio 2 d. gimė karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas Ipolitas Nauragis (1900–1982).
  • Shira Gorshman (1906–2001), žydų kilmės rašytoja.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Кроки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 22 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/krakiai/
  6. Kroki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 680 psl. (lenk.)
  7. Kroki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 166 psl. (lenk.)
  8. „Krakių seniūnija“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  9. Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
  10. Algimantas MiškinisKrakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
  11. „Paminklas pirmajai Krakių mokyklai“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuota iš originalo 2013-07-12. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. KrakėsMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 199 psl.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. KrakėsLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 135 psl.
  16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  17. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krakės 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 382
  18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  • Krakės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 417 psl.

Nuorodos

redaguoti

kotrynietės

  Barkūniškis – 10 km GUDŽIŪNAI – 12 km    
Plinkaigalis – 5 km
BETYGALA – 26 km
     
     
     
Bokštai – 7 km
AKADEMIJA – 10 km
Meironiškiai – 3 km
JOSVAINIAI – 26 km
KĖDAINIAI – 22 km