Ariogalos valsčius
55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg.
| Ariogalos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Ariogala |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. vidurys |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Ariogalos valsčius (rus. Эйрагольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ariogala.
Istorija
redaguoti1253 m. pusę Ariogalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[2] 1528 m. valsčiuje buvo 632 valstiečių tarnybos ir 90 bajorų kiemų, 1567 m. – atitinkamai, 1250 ir 118. 1667 m. valsčiuje buvo 227 bajorų dūmai. Caro laikais valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[3] Sovietų okupacijos metais valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, buvo spausdinamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. rinktinės štabas ir spaustuvė buvo sunaikinti.[4] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4961 | 325 kiemai [5] | 7 seniūnijos | 83 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
141 | 6375 | 1348 | 61 gyvenvietė [6] | |
| 1932 m. | 179 | 7000 | 14 seniūnijų [7] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
143 | 10 apylinkių [8] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[10] | Apylinkė, 1949 m.[11] |
|---|---|---|
| Algimantai | Algimantų seniūnija | - |
| Ariogala | Ariogalos seniūnija | Ariogalos apylinkė |
| Daujotai | Daujotų seniūnija | Daujotų apylinkė |
| Draustinė | Draustinės seniūnija | - |
| Gėluva | - | Gėluvos apylinkė |
| Grajauskai | Grajauskų seniūnija | Grajauskų apylinkė |
| Kasiulkai | Kasiulkų seniūnija | - |
| Lenčiai | Lenčių seniūnija | Lenčių apylinkė |
| Pagausantys | Pagausančių seniūnija | Pagausančio apylinkė |
| Pakarklys | Pakarklių seniūnija | Pakarklio apylinkė |
| Paliepiai | Paliepių seniūnija | Paliepių apylinkė |
| Plembergas | Plembergo seniūnija | - |
| Šliužiai | Šliužių seniūnija | Šliužių apylinkė |
| Uždubysys | Uždubysių seniūnija | Uždubysio apylinkė |
| Žąsinai | Žąsinų seniūnija | - |
| Iš viso: | 14 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
redaguotiValsčiaus kaimai:[12]
- Aukštalaukis
- Boževalė
- Būdai
- Daujotai
- Daujotėliai
- Grajauskai
- Karalgiris
- Kasiulkai (Papūtava)
- Kasiulkaimiukai
- Kilupiai
- Kunigiškiai
- Lenčiai
- Negirva
- Negirva II
- Noliečiai
- Padargupiai
- Pagausantys I
- Pagynėvys
- Pajakališkiai
- Paliepiukai I
- Paliepiukai II
- Pašilaupiai
- Pustapolis
- Pigainiai
- Prastapolis (Tuopolis)
- Putriai
- Rainiškiai
- Šilai
- Šliužiai
- Taurupys
- Žąsinai
1933 m. valsčiuje minimos gyvenvietės:[13]
- Ariogala, miestas
- Aukštalaukis
- Boževolė
- Būda
- Daujotai
- Daujotėliai
- Grajauskai
- Kasiulkai
- Kasiulkaimiukai
- Kilupiai
- Kunigiškės
- Lenčiai
- Negirva
- Negirva II
- Noliečiai
- Padargupis
- Pagausantis I
- Pageneviai
- Pajakališkės
- Paliepiai, bažnytkaimis
- Paliepiukai I
- Paliepiukai II
- Pašilaupis
- Pavietava (Karalgiriai)
- Pigainiai
- Pustapolis (Tuopuolis)
- Putriai
- Rainčiškės
- Šilai
- Šliužiai
- Taurupis
- Žąsinai
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1819 | Daujotai | Antanas Juška, kunigas ir tautosakininkas | 1880 |
| 1897 | Rajinciškiai | Pranas Eimutis, karys | 1919 |
| 1904 | Paliepiai | Antanas Gulbinas, gydytojas | 1993 |
| 1911 | Padargupiai | Bronius Minelga, gydytojas | 1969 |
| 1939 | Ginaičiai | Jonas Mačiukevičius, rašytojas | 2021 |
| 1946 | Plembergas | Jonas Bitvinskas, karininkas | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ „Ariogalos miesto seniūnija“. ariogala.lt. 2010-01-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 86
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Mažoji Ariogalos enciklopedija
- ↑ Ariogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1046 psl.