55°25′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.41°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.41; 23.72

Krakių valsčius
Laikotarpis: XIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Krakės
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kėdainių apskritis (1944–1950)

Krakių valsčius (rus. Крокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Krakės.

Istorija

redaguoti

Krakių valsčius žinomas nuo XIII a., pavietas (arba apskritis) minimas nuo XV a. pradžios. Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5711 662 kiemai [2] 8 seniūnijos 83
1923 m.[3] 255 8479 1634
1932 m. 225 11000 12 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
257 12 apylinkių [5]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Ažytėnai Ažytėnų seniūnija Ažytėnų apylinkė
Digraičiai Digraičių seniūnija Digraičių apylinkė
Dovydiškiai Dovydiškių seniūnija Dovydiškių apylinkė
Jaugiliai Jaugilių seniūnija Jaugilių apylinkė
Krakės Krakių seniūnija Krakių apylinkė
Mantviliškis Montviliškio seniūnija Mantviliškio apylinkė
Medininkai Madininkų seniūnija Medininkų apylinkė
Meironiškiai Meironiškių seniūnija Meironiškių apylinkė
Pajieslys Pajeslio seniūnija Pajieslio apylinkė
Pašušvys Pašušvio seniūnija Pašušvio apylinkė
Sutkūnai Sutkūnų seniūnija Sutkūnų apylinkė
Šilainėliai Šilainių seniūnija Šilainėlių apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 12 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1823 Švelniai Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, vyskupas 1902
1928 Slabada Jonas Kapačiauskas, statybų technologas 1981
1932 Slabada Ksavera Vaištarienė, chemikė 2020
1937 Paskerdūmys Vincentas Kuprys, dainininkas (bosas) 2022

Šaltiniai

redaguoti
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 586 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 592–593 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 48