Krakių valsčius

Koordinatės: 55°25′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.41°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.41; 23.72

Krakių valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Krakės

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Kauno apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Kėdainių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kėdainių apskritis (1941–1944)

Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kėdainių apskritis (1944–1950)

Krakių valsčius (rus. Крокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Krakės.

Istorija Keisti

Krakių valsčius žinomas nuo XIII a., pavietas (arba apskritis) minimas nuo XV a. pradžios. Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5711	662 kiemai ^[2]	8 seniūnijos	83
1923 m.^[3]	255	8479	1634
1949-01-01 (išsamiau)	257			12 apylinkių ^[4]

Vadovai Keisti

Mikalojus Katkus, tarybos pirmininkas nuo 1921 m.

Suskirstymas Keisti

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.^[5]
Ažytėnai	Ažytėnų apylinkė
Digraičiai	Digraičių apylinkė
Dovydiškiai	Dovydiškių apylinkė
Jaugiliai	Jaugilių apylinkė
Krakės	Krakių apylinkė
Mantviliškis	Mantviliškio apylinkė
Medininkai	Medininkų apylinkė
Meironiškiai	Meironiškių apylinkė
Pajieslys	Pajieslio apylinkė
Pašušvys	Pašušvio apylinkė
Sutkūnai	Sutkūnų apylinkė
Šilainėliai	Šilainėlių apylinkė
Iš viso:	12 apylinkių

Gyventojai Keisti

Žymūs žmonės Keisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1823	Švelniai	Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, vyskupas	1902
1928	Slabada	Jonas Kapačiauskas, statybų technologas	1981
1937	Paskerdūmys	Vincentas Kuprys, dainininkas (bosas)	2022

Šaltiniai Keisti

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 48

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 48

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]