Vikipedija

Gudžiūnai

Kitos reikšmės – Gudžiūnai (reikšmės).
Gudžiūnai
{{#if:275
Gudžiūnai iš paukščio skrydžio
Gudžiūnai
Gudžiūnai
55°30′40″š. pl. 23°46′19″r. ilg. / 55.511°š. pl. 23.772°r. ilg. / 55.511; 23.772 (Gudžiūnai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Gudžiūnų seniūnija
Gyventojų (2021) 420
Vikiteka Gudžiūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gudžiū́nai
Kilmininkas: Gudžiū́nų
Naudininkas: Gudžiū́nams
Galininkas: Gudžiū́nus
Įnagininkas: Gudžiū́nais
Vietininkas: Gudžiū́nuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Gudziuny, rus. Гудзюны

Gudžiūnai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie kelio  144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva  ir geležinkelio Vilnius–Klaipėda, 18 km į šiaurės vakarus nuo Dotnuvos, Dotnuvėlės dešiniajame krante. Seniūnijos centras, Gudžiūnų seniūnaitija.

Veikia paštas (LT-58038), girininkija (priklauso Radviliškio miškų urėdijai). Gudžiūnų kapinėse yra Lietuvos savanorių ir partizanų kapai. Į šiaurės rytus nuo miestelio yra Gudžiūnų geležinkelio stotis.

Gudžiūnų centras

Etimologija

redaguoti

Miestelio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Gudžiū́nas.[2]

Istorija

redaguoti

Gudžiūnuose rastas akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi. Kaimas minimas nuo 1653 m. Upytės pavieto Valmoniškių dvaro inventoriuje. 1812 m. pastatyta medinė Šv. Juozapo koplyčia.[3] XIX a. kaimas priklausė Šiaulių apskrities Baisogalos valsčiui, Grinkiškio parapijai,[4] vėliau – Skėmių valsčiui. 1911 m. pastatyta dabartinė Gudžiūnų bažnyčia, kurią fundavo grafas Chrapovickis. Miestelis išaugo XIX a. pabaigoje iš gatvinio kaimo.

Per 1863 m. sukilimą Gudžiūnų apylinkėse veikė T. Kušleikos sukilėlių būrys. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1946–1948 m. progimnazija, 1948–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla.

1911 m. pastatytas gotikinio stiliaus medinė Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.

II pasaulinio karo metais Gudžiūnų apylinkėse veikė tarybinių partizanų „Gražinos“ junginio būrys, po karo – Lietuvos partizanai, jau 1944 m. pabaigoje įkurta LLA kuopa, vadas K. Bandžius.[5]

1919–1950 m. valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1940 m. įkurta biblioteka, 1946–1991 m. veikė kultūros namai. Gudžiūnų pieninėje buvo gaminami „Nemuno“ ir „Rusiškas“ sūriai.

2014 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1793[6] patvirtino Gudžiūnų herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1881?–1915 m. Skėmių valsčius Šiaulių apskritis
1919–1950 m. Gudžiūnų valsčiaus centras Kėdainių apskritis
1950–1959 m. Gudžiūnų apylinkės centras Dotnuvos rajonas
1959–1995 m. Kėdainių rajonas
1995– Gudžiūnų seniūnijos centras Kėdainių rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1897 m.sur. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1939 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
330 688 675 762 932 752 507
1977 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.
810 893 756 719 656 491 420

Žymūs žmonės

redaguoti

Gudžiūnuose gimė:

Galerija

redaguoti
  •  
    Tujų gatvė
  •  
    Vaizdas iš viršaus
  •  
  •  
  •  
    Senas pastatas

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. ↑ Gudziuny (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 545 psl. (lenk.)
  4. ↑ Gudziuny (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 906 psl. (lenk.)
  5. ↑ Gudžiūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 264 psl.
  6. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=470123&p_tr2=2
  7. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Gudžiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 617 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Gudžiūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 252 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Gudžiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 14
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  • Gudžiūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 438 psl.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  GRINKIŠKIS – 10 km
Šašiai – 5 km 		SKĖMIAI – 6 km  
     
     
     
KRAKĖS – 12 km Mantviliškis – 8 km
AKADEMIJA – 15 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gudžiūnai&oldid=6844281"