Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Šėta
Šėta5.JPG
Ramygalos gatvė Šėtoje
Coat of arms of Šėta.svg

Šėta
Koordinatės 55°16′52″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 55.281°š. pl. 24.253°r. ilg. / 55.281; 24.253 (Šėta)Koordinatės: 55°16′52″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 55.281°š. pl. 24.253°r. ilg. / 55.281; 24.253 (Šėta)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Šėtos seniūnija
Gyventojų skaičius 935 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠėtaVikiteka

* rus. Шаты[1][2]

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Šė́ta
Kilmininkas: Šė́tos
Naudininkas: Šė́tai
Galininkas: Šė́tą
Įnagininkas: Šė́ta
Vietininkas: Šė́toje

Šėta – miestelis Kėdainių rajone, Nevėžio žemumoje, 17 km į rytus nuo Kėdainių, prie Obels upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės).

Stovi mūrinė Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1782 m.), kapinių koplyčia (1824 m.), yra ambulatorija, socialinis centras, Šėtos gimnazija, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-58005), žemės ūkio technikos prekybos įmonė, girininkija. Anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba. Miestelyje į Obelį įteka Vanga, ant jos sutvenktas Šėtos tvenkinys, netoliese plyti Šėtos ozas, šiaurės rytuose įsteigtas Šėtos botaninis draustinis.

Pro Šėtą eina kelias  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė , atsišakoja keliai į Kauną, Ramygalą, Pagirius.

IstorijaKeisti

Miestelio vardas kildinamas nuo vandenvardžio Šė́ta, šis – iš šėtóti („smarkauti, siautėti, mėtytis, šėlioti“).[4]

1362 ir 1367 m. Šėtos žemes siaubė Livonijos ordino kariai. XIV a. apsigyveno karaimai. 1492 m. minimas Šėtos miestelis. 1499 m. pastatyta pirmoji Šėtos bažnyčia (iš pradžių katalikų, vėliau perduota reformatams). Bažnyčia paskatino miestelio augimą, kuris XVIII a. jau turėjo turgaus ir prekymečių privilegiją. Šiaurės karo metu nusiaubta švedų (beveik visa sudeginta).

Nuo 1777 m. Šėtoje veikė parapinė mokykla. 1799 m. perstatyta bažnyčia.[5] Gyventojai aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose prieš caro valdžią, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo laikotarpiu. 1863 m. sukilimui Šėtoje vadovavo Zigmantas Sierakauskas. 1880 m. įkurta vaistinė. 1892 m. miestelį nusiaubė gaisras.

XX a. pradžioje buvo apie 40 parduotuvių ir smuklių, veikė odų dirbtuvė, garo ir vandens malūnai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šėtos dvare veikė audimo fabrikas.1896 m. Juozapas Montvila įsteigė audimo mokyklą „Birutę“. 1915 m. ties Šėta nuožmiai kovėsi rusai su vokiečiais ir vėl miestelis beveik visas sudegė, tarpukariu atsistatė. Šėtos amatininkai garsėjo gelumbės audiniais. Tarpukariu Šėtoje buvo 140 namų, 75 parduotuvės, 2 malūnai, 1941 m. pastatyta sūrinė, veikė pavasarininkai, ateitininkai, jaunieji ūkininkai ir kitos visuomeninės organizacijos.

Antrojo pasaulinio karo metu miestelis vėl smarkiai nukentėjo nuo gaisrų. Po II pasaulinio karo Šėtos apylinkėse veikė V. Gėgžnos Lietuvos partizanų būrys.[6]

Tarybiniais metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė[7], jame veikė Kėdainių sviesto ir sūrių gamyklos cechas, kur buvo gaminamas „Šėtos“ sūris.

2002 m. patvirtintas Šėtos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m. Šėtos valsčiaus centras
19501994 m. Šėtos apylinkės centras
1994 Šėtos seniūnijos centras


GyventojaiKeisti

Šėtoje 1930 m. lapkričio 4 d. gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, ab spaustuvės įkūrėjas Vytautas Andziulis.

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1885 m.*[2] 1897 m.sur. 1903 m.*[1] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur. 1982 m.[9]
618 967 1 670 1 498 877 848 913 1 009 938
1987 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
924 944 1 025 935 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Шаты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 207 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Шаты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 774 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
  5. Szaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 809 psl. (lenk.)
  6. Stanislovas Stašaitis. Šėta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  7. 7,0 7,1 Šėta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 175 psl.
  8. Šėta. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 385 psl.
  9. ŠėtaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 562 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Truskava – 18 km
Sangailai – 3 km
PAGIRIAI – 13 km  
Aukštieji Kapliai – 7 km
KĖDAINIAI – 17 km
     
     
     
Beinaičiai – 11 km Juškonys – 5 km
ŽEIMIAI – 12 km
Mimainiai – 8 km
BUKONYS – 10 km