Dotnuvos valsčius
55°22′š. pl. 23°53′r. ilg. / 55.37°š. pl. 23.89°r. ilg.
| Dotnuvos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1372 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Dotnuva |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (1868) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1950) |
Dotnuvos valsčius (rus. Датновская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Dotnuva.
Istorija
redaguotiValsčius minimas nuo 1372 m., trumpam atkurtas XIX a. carmečiu Kauno gubernijoje,[1] vėliau panaikintas. Vėl atkurtas po I pasaulinio karo, galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2831 | 246 kiemai [2] | 2 seniūnijos | 27 | |
| 1923 m.[3] | 166 | 6435 | 1268 | ||
| 1932 m. | 144 | 7000 | 12 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
168 | 12 apylinkių [5] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Akademija | Dotnuvos dvaro seniūnija | Akademijos apylinkė |
| Aušra | Aušros seniūnija | Aušros apylinkė |
| Ąžuolaičiai | Dubės seniūnija | Ąžuolaičių apylinkė |
| Beržai | Beržių seniūnija | Beržų apylinkė |
| Daškoniai | Daškonių seniūnija | Daškonių apylinkė |
| Dotnuva | Dotnuvos miestelio seniūnija | Dotnuvos apylinkė |
| Mištautai | Mištautų seniūnija | Mištautų apylinkė |
| Močėnai | Maciūnų seniūnija | Močėnų apylinkė |
| Padotnuvys | Rusencų seniūnija | Padotnuvio apylinkė |
| Ramėnai | Ramėnų seniūnija | Ramėnų apylinkė |
| Šlapaberžė | Šlapoberžės seniūnija | Šlapaberžės apylinkė |
| Urnėžiai | Urniežių seniūnija | Urnėžių apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1876 | Maciūnai | Vytautas Mošinskis, inžinierius energetikas | 1955 |
| 1928 | Padotnuvys | Danelija Ūsaitė-Vanagienė, scenografė | 2017 |
| 1932 | Žemaičiai | Algirdas Dambrauskas, inžinierius elektromechanikas | |
| 1935 | Šlapaberžė | Albertas Vasiliauskas, miškininkas | 2024 |
| 1944 | Urnėžiai | Tadeusz Jasudowicz, teisininkas | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 590 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45–46