Kauno apskritis (Rusija)
Kauno apskritis Ковенскій уѣздъ | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m. | ||||
Administracinis centras | Kaunas | |||
Valsčiai | 16 (1905 m.) | |||
Oficialios kalbos | rusų | |||
1795-1842 | ![]() | |||
1842-1915 | ![]() | |||
Gyventojų | 227 431 (1897 m.) | |||
Plotas | 3 800 km² (1897) |
Kauno apskritis arba Kauno ujezdas (rus. Ковенскій уѣздъ) – Rusijos imperijos laikų administracinis vienetas, Kauno gubernijos (prieš tai – Lietuvos gubernijos) dalis. Administracinis centras – Kaunas.
Kauno apskritis sudaryta 1795 m., ATR teritoriją užėmus Rusijai. Į šią apkritį buvo įjungti LDK Kauno pavieto likučiai (į šiaurę nuo Nemuno buvęs Kauno miestas ir jo apylinkės) ir LDK Žemaičių seniūnijos (Raseinių reparticijos) pietrytinė dalis.
1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu kraštą okupavusi Vokietijos imperija Kauno apskritį suskaldė į Kauno, Kėdainių ir Raseinių apskritis. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šios trys apskritys tapo Lietuvos Respublikos administraciniais vienetais.
GyventojaiKeisti
1897 m. surašymo duomenimis apskrityje gyveno 227,4 tūkst. gyventojų, iš kurių 41,4 % laikė save lietuviais, 23,2 % – lenkais, 19,8 % – žydais, 11,6 % – rusais, 2,3 % – vokiečiais.[1]
Administracinis suskirstymasKeisti
Apskritis apėmė šiaurinę dabartinio Kauno rajono dalį, didžiąją dalį Jonavos, Kėdainių, Jurbarko rajonų, Kaišiadorių, Raseinių, Radviliškio rajonų pakraščius.
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
~1890 |
| |||
1897 | 3800 | 227 431 | ||
1914 | 4029 | 301 800 |
1913 m. į apskritį įėjo 16 valsčių:[2]
- Aleksandrovskajos valsčius (centras – Aleksandrovskaja Sloboda, dab. Užusaliai)
- Betygalos valsčius (Betygala)
- Babtų valsčius (Babtai)
- Veliuonos valsčius (Veliuona)
- Vilkijos valsčius (Vilkija)
- Žeimių valsčius (Žeimiai)
- Kėdainių valsčius (Kėdainiai)
- Krasnoselskajos (Raudondvario) valsčius (Solomenka)
- Krakių valsčius (Krakės)
- Raudonės valsčius (Raudonė)
- Rumšiškių valsčius (Rumšiškės)
- Seredžiaus valsčius (Seredžius)
- Surviliškio valsčius (Surviliškis)
- Ariogalos valsčius (Ariogala)
- Jonavos valsčius (Jonava)
- Josvainių valsčius (Josvainiai)