Baisogalos valsčius
55°38′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.72°r. ilg.
Baisogalos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Skėmiai (XIX a.), Baisogala (XX a.) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1947) Radviliškio apskritis (1947–1950) |
Baisogalos valsčius (iki I pasaulinio karo Skėmių valsčius, rus. Скемская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Baisogala (carmečiu – Skėmiai).
Istorija
redaguotiSkėmių valsčius minimas nuo XIX a. vidurio Kauno gubernijoje.[1] 1919 m. jis pervadintas Baisogalos valsčiumi. 1923 m. valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 142 gyvenamosios vietovės. XX a. tarpukariu valsčiaus būstinė buvo Maironio g. 34 name.[2] Valsčiuje buvo aptikta ~200 pilkapių. 1936 m. sausio 1 d. jam priskirtos 2 gyvenvietės iš Grinkiškio valsčiaus. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Sidabravo valsčiui. Baisogalos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (1 apylinkė) ir Šeduvos rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 5328 | 425 kiemai [3] | 6 seniūnijos | 52 | |
1923 m.[4] | 252 | 7658 | 1615 | ||
1932 m. | 241 | 8500 | 12 seniūnijų [5] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
186 | 8 apylinkės [6] |
Vadovai
redaguoti- Matas Bložė, 1932 m.[7]
Suskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
---|---|---|
Augmėnai | Augmėnų seniūnija | Augmėnų apylinkė |
Baisogala | Baisogalos seniūnija | Baisogalos apylinkė |
Čelkiai | Čelkių seniūnija | Čelkių apylinkė |
Legečiai | - | Legečių apylinkė |
Paberžėliai | Paberželių seniūnija | - |
Pakiršinys | Pakiršinio seniūnija | Pakiršinio apylinkė |
Palonai | Palonų seniūnija | Palonų apylinkė |
Pašakiai | Pašakių seniūnija | - |
Piepaliai | Pepalių seniūnija | - |
Sirutiškiai | Sirutiškių seniūnija | - |
Skėmiai | Skėmių seniūnija | Skėmių apylinkė |
Vabaliai | Vabalių seniūnija | - |
Vakarai | Vakarų seniūnija | Vakarų apylinkė |
Iš viso: | 12 apylinkių | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguoti1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 7568 gyventojai ir šios gyvenvietės:
- Andriūnų k.
- Antanavos dv.
- Augmėnų k. (Augmenų k.)
- Avižiškių dv.
- Avižiškių k.
- Ažaičių k.
- Bagdonų dv.
- Baisogalos dv.
- Baisogalos mstl.
- Berezinos dv.
- Biliūnų k.
- Biliūnų-Užsienio (Komarišk.) k.
- Blusinės vs.
- Breiviškės vs.
- Buniškės vs.
- Bučiūnų (Vaitkūnų Senių) dv.
- Būdų (Valatkonių) vs.
- Būdų vs.
- Dakniškės dv.
- Dambavos vs.
- Degesių (Vypalų) k.
- Deveikių k.
- Diauderių k.
- Dišlių dv.
- Dišlių k.
- Gaukių k.
- Gaukių-Užusienio vs.
- Gegužynės vs.
- Gliukių (Bizdelių) vs.
- Grikynės k.
- Grubų k.
- Jadvinpolio dv.
- Januškonių (Žandariš., Kozlov.)
- Jaskynės vs.
- Jasnagurgos vs.
- Juodupių k.
- Kablių k.
- Kalvelių k.
- Kaspariškės vs.
- Kemėrų k. (Kemerų k.)
- Kliucų vs.
- Komariškių k.
- Kubiliūnų k.
- Kujališkių vs.
- Kutiškės vs.
- Lopų k.
- Malinuvkos vs.
- Marilinės dv.
- Mederdavos plv.
- Mikonių k.
- Miškinio (Rubežiškio) vs.
- Moniūnų dv.
- Moniūnų k.
- Naulickų dv.
- Navadolės dv.
- Paberželių k.
- Paberžių vs.
- Paberžėlių k.
- Pabiržių dv.
- Pagojelių k.
- Pagojų vs.
- Pagraužupės vs.
- Pakapės vs.
- Pakiršinų I dv.
- Pakiršinų II dv.
- Pakutenių k.
- Palonų dv.
- Palonų k.
- Pašakių dv.
- Pašakių k.
- Pašlapelės k.
- Pepaliukų k.
- Pepalių k.
- Petrų vs.
- Plikių vs.
- Ponikelpių dv.
- Ponikelpių k.
- Praščiūnų (Rapališkių, Plaukų)
- Praščiūnų dv.
- Puočgalos dv.
- Randžių k.
- Ritikių k.
- Salvos vs.
- Simuniškių k.
- Sirutiškių dv.
- Sirutiškių k.
- Skapiškės dv.
- Skenių k.
- Slabados-Užpurvių vs.
- Slabutkos vs.
- Stančiškės vs.
- Trebiškio vs.
- Treigių dv.
- Užkapės k.
- Užpurvių k.
- Vabalių (Mamačiuvkos) vs.
- Vabalių dv.
- Vabalių k.
- Vainiūnų dv.
- Vainiūnų k.
- Valatkonių dv.
- Valatkonių k.
- Vardukšnių k.
- Vertimų k.
- Vilaikių dv.
- Vilaikių k.
- Vilgirdaičių (Rucko) dv.
- Vilgirdaičių k.
- Vladislavos (Girvalakių) dv.
- Zažečos dv.
- Čialkų dv.
- Čialkų k.
- Šabiškio vs.
- Šasienių k.
- Šilaliukų k.
- Šilalių k.
- Šulnelių vs.
1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[10]
- Andriūnai
- Avižiškiai
- Augmenai
- Ažaičiai
- Biliūnai
- Čelkai
- Degesiai (Vypalai)
- Deveikiai
- Dauderiai
- Dišliai
- Gaukiai
- Grikynė
- Grubai
- Januškoniai
- Juodupė
- Kabliai
- Kalveliai
- Kemeriai
- Komariškiai
- Lopai
- Mikoniai
- Moniūnai
- Paberželiai
- Pagojėliai
- Pakutėnai
- Palonai, bažnytkaimis
- Panekelpiai
- Pašakniai
- Pašlapelė
- Piepaliai
- Piepaliukai
- Praščiūnai
- Randžiai
- Ritikiai
- Simuniškiai
- Sirutiškiai
- Skemiai
- Šasienai
- Šilaliai
- Šilaliukai
- Užkapė
- Užpurvė
- Vabaliai
- Vainiūnai
- Valatkoniai
- Vardukšniai
- Vertimai
- Vilaikiai
Dvarai:
- Antanava
- Avižiškiai
- Bagdonai
- Berezinė
- Bučiūnai
- Čelkai
- Dakniškės
- Dišliai
- Jadvinpolis
- Marilinė
- Mederdavas
- Moniūnai
- Naulickai
- Navadolė
- Pakiršinai
- Palonai
- Panekelpiai
- Pašakiai
- Praščiūnai
- Puočgala
- Sirutiškiai
- Skapiškiai
- Treigiai
- Vabaliai
- Vainiūnai
- Valatkoniai
- Vilaikiai
- Vilgirdaičiai
- Vladislava (Girvalakiai)
- Zažečė
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1894 | Komariškiai | Juozas Šarauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas, Skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas | 1941 |
1897 | Maralinė | Janina Lašienė, gydytoja | 1993 |
1906 | Biliūnai | Jurgis Jankus, rašytojas | 2002 |
1914 | Kemėrai | Vladas Bložė, veterinaras | 1995 |
1918 | Piepaliai | Antanas Butkus, agronomas ir biochemikas | 1997 |
1921 | Palonai | Vaclovas Balčiūnas, architektas | 1996 |
1924 | Palonai | Vytautas Kazimieras Balčiūnas, architektas | 1978 |
1932 | Juodupiai | Vladas Algis Gapšys, inžinierius mechanikas | 2019 |
1932 | Vertimai | Stasys Budrys, dailėtyrininkas | 1970 |
1932 | Augmėnai | Leonas Jasiulis, dailėtyrininkas | 2004 |
1933 | Vertimai | Romualdas Budrys, dailėtyrininkas | |
1934 | Augmėnai | Vincas Kisarauskas, tapytojas | 1988 |
1938 | Lopai | Virgilijus Citvaras, veterinaras | |
1939 | Vertimai | Algirdas Budrys, klarnetininkas | |
1947 | Jaskynė | Kazimieras Kuzminskas, politikas | 2023 |
1949 | Palonai | Gintautas Akelaitis, kalbininkas | 2020 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ https://www.facebook.com/photo/?fbid=466330956806901
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589–590 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104–105
- ↑ Baisogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 743 psl.