Šėtos valsčius
| Šėtos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šėta |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1950) |
Šėtos valsčius (rus. Шатская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Šėta.
IstorijaKeisti
Įkurtas XIX a. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kėdainių rajonui (9 apylinkės) ir Ramygalos rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 206 | 6614 | 1478 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
207 | 11 apylinkių [2] | |||
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Gaižūnai | Gaižūnų apylinkė |
| Aukštieji Kapliai? | Kaplių apylinkė |
| Okainiai | Okainių apylinkė |
| Paežeriai | Paežerių apylinkė |
| Pauliukai | Pauliukų apylinkė |
| Petraičiai | Petraičių apylinkė |
| Pručiai | Pručių apylinkė |
| Stagiai | Stagių apylinkė |
| Šėta | Šėtos apylinkė |
| Vainiūnai | Vainiūnų apylinkė |
| Žeimeliai | Žeimelių apylinkė |
| Iš viso: | 11 apylinkių |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 49