Jonas Petruitis
| Jonas Petruitis | |
|---|---|
| Gimė | 1891 m. lapkričio 6 d. Rozalimas, Panevėžio apskritis |
| Mirė | 1943 m. rugsėjo 28 d. (51 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Justina Mikuževičiūtė |
| Vaikai | Justinas, Jonė, Mykolas, Reda |
| Veikla | visuomenės ir karinis veikėjas |
Jonas Petruitis (1891 m. lapkričio 6 d. Rozalime, Panevėžio apskritis – 1943 m. rugsėjo 28 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija redaguoti
Mokėsi Radviliškio pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje, Kauno „Saulės“ mokytojų kursuose, dirbo Seinų miesto vidurinėje mokykloje. 1912 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. baigė karo mokyklą Tiflise, 1915–1918 m. Kaukazo fronte kovojo su turkais, buvo tris kartus sužeistas. 1917 m. 27-ojo Kaukazo šaulių pulko žvalgų komandos viršininkas, štabskapitonas. Vadovavo kavalerijos šimtinei Vladikaukaze. Buvo lietuvių bataliono, kuris tuo metu buvo dislokuotas Batumyje, vadas.
1918 m. grįžo į Lietuvą, lapkričio 20 d. paskirtas Šiaulių apskrities milicijos vadu. Miestą užėmus bolševikams, 1919 m. vasario mėn. suimtas ir pasodintas į Šiaulių kalėjimą, iš jo paleistas paslapčiomis pasitraukė iš Šiaulių ir atvyko į Vilnių. Nuo 1919 m. kovo mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. kovo 7 d. paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko 6-osios kuopos jaunesniuoju karininku, netrukus 8-osios kuopos vadu. 1919 m. gegužės 10 d. pulkas išvyko į frontą prieš bolševikus. Jam vadovaujant kuopai, išvaduoti Panevėžys, Kupiškis, Obeliai. 1919 m. lapkričio 21-23 d. dalyvavo Radviliškio kautynėse su bermontininkais. Paskirtas bataliono vadu, suteiktas kapitono laipsnis.
1920 m. su batalionu pasiųstas į Druskininkų rajoną prieš Lenkijos kariuomenės dalinius. Žygio metu lenkai batalioną išblaškė, pulko vadas Jonas Laurinaitis pateko į lenkų nelaisvę. Majoras J. Petruitis laikinai paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko vadu. 1924 m. rugpjūčio mėn. sėkmingai baigė Aukštuosius karininkų kursus, suteiktas pulkininko laipsnis, paskirtas nuolatiniu 2-ojo pėstininkų pulko vadu.
Su savo pulku aktyviai dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversme. Paskirtas vadovauti Antrajai karo apygardai. Tačiau, kai neribota valdžia buvo atiduota Antanui Smetonai, pradėjo rengti kontrperversmą, siekdamas į valdžią sugrąžinti krikščionis demokratus. Sąmokslas buvo susektas, J. Petruitis 1927 m. tyliai išleistas į atsargą ir ištremtas į Daugus, vėliau persikėlė į Alytų. Čia iš Kauno ten persikėlė gyventi visa jo šeima – žmona Justina, sūnus Justinas ir dukra Jonė. Alytuje jiems gimė sūnus Mykolas ir duktė Reda. J. Petruitis dirbo autobusų kompanijos įgaliotiniu. 1938 m. nuo plaučių uždegimo mirė žmona Justina. Išėjęs į atsargą, bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Rytas“, „XX amžius“.
Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 24 d. areštuotas ir pasodintas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. 1941 m. birželio 23 d. kartu su kitais kaliniais išvežtas į Minską, prie Červenės dauguma kalinių buvo sušaudyti. Tačiau jam pasisekė pabėgti ir grįžti į Kauną. Parašė knygą-liudijimą apie Červenėje vykdytas kalinių žudynes.
Tačiau metai, praleisti kalėjime ir netikėta karštligė pakirto jo sveikatą, nuolat kankino kepenų skausmai, plaučių uždegimas. Po J. Petruičio mirties vaikai pasirūpino, kad tėvai būtų palaidoti kartu Kaune, centrinėse miesto kapinėse Vytauto prospekte. Tačiau, kai kapines buvo nutarta panaikinti, 1958 m. vaikai Justinos ir Jono Petruičių palaikus iškasė ir perlaidojo Kauno Eigulių kapinėse.[1]
1995 m. Aleksoto mikrorajone, Kazliškiuose, jo vardu pavadinta gatvė.[2]
Apdovanojimai redaguoti
- 1916 m. – Rusijos šv. Onos 3-ojo laipsnio ordinas
- 1919 m. – 1-ojo laipsnio Kryžius „Už Tėvynę“ (Vyties Kryžius)
- 1920 m. – 2-ojo laipsnio Vyties Kryžius
- 1927 m. – Čekoslovakijos Baltojo liūto 4-ojo laipsnio ordinas su kalavijais
- 1928 m. – Nepriklausomybės medalis
- 1929 m. – Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis
Bibliografija redaguoti
- Mūsų žygiai I, 1935 m. (kovos su bolševikais ir bermontininkais)
- Didysis karas. – Kaunas: Žaibas, 1935–1937. – 3 d.
- Mūsų žygiai II, 1937 m. (kovos su lenkais)
- Didysis karas, 1942 m.
- Kaip jie mus sušaudė. – Kaunas: Valstybinė leidykla, 1942. – 261 p.
- Kaip jie mus sušaudė. – 2-asis papildytas leidimas. – Kaunas: Valstybinė leidykla, 1944. – 261 p.
- Lithuania under the sickle and hammer. – Cleveland, Ohio: The League for the Liberation of Lithuania, 1944. – 78 p.: iliustr.
- Kaip jie mus sušaudė. – Bad Salzuflen: PLB Vokietijos krašto valdybos knygų leidykla, 1952. – 221 p.
- Laisvę ginant: mūsų žygiai. – 2-asis leidimas. – Chicago: Vaga, 1952–1953. – 2 t.
- Come ci hanno fucilato / Giovanni Petruitis; selezione critica di Carlo Mele; traduzione dal lituano di Vincenza Lozoraitis. – Roma: Istituto editoriale del Mediterraneo, 1968. – 158 p.
- Kaip jie mus sušaudė. – Fotogr. leidimas. – Vilnius: Periodika, 1990. – 273 p.
- Kaip jie mus sušaudė. – Vilnius: Briedis, 2020. – 232 p.