Irako ir Lietuvos santykiai

Irako ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Irako ir Lietuvos.

	Irako ir Lietuvos santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Irako pusės: 1992 m. sausio 2 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 2006 m. sausio 19 d.
Prekybos apimtys (2018):
• Lietuva → Irakas: 7,48 mln. eur.
• Irakas → Lietuva: 1,4 tūkst. eur.

Irakas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1992 m. sausio 2 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 2006 m. sausio 19 d.

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 66 Irako piliečiai.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Irakas yra akreditavęs ambasadorių Lietuvai (reziduoja Lenkijoje). Lietuva iki 2022 m. ambasadoriaus Irakui akreditavusi nebuvo. Irako sostinėje Bagdade veikia Lietuvos garbės konsulatas. Santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narys yra Irakas.

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai

Jauniūnai, gyvenvietė, kurioje 1949 m. atrasta senų arabiškų monetų.

Netiesioginiai santykiai siekia laikus dar prieš Lietuvos valstybingumą. Jauniūnuose rastas Jauniūnų lobis – VIII–X a. datuojamų dirhemų bei įvairių sidabrinių papuošalų, kaldintų Bagdade, ir užkastų apie X a.

1937 m. Irake lankėsi lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška.

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Irakas kurį laiką palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.

Santykiai tarp 1991 ir 2006 m.

Irakas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1992 m. sausio 2 d., praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare, tačiau diplomatiniai santykiai Iraką valdant Sadamui Huseinui užmegzti nebuvo.

2003 m. sausio mėn. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kad remia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1441 dėl Irako (joje reikalauta, kad Sadamo Huseino režimas besąlygiškai bendradarbiautų su Jungtinių Tautų komisijos kariniais inspektoriais, skubiai ir visiškai nusiginkluotų), pridurdama, kad „Lietuva remia JAV formuojamą tarptautinę koaliciją prieš dabartinį Irako režimą bei svarsto savo indėlį į ją“, karinės operacijos atveju. Lietuva pratęsė antiteroristinei operacijai Afganistane išduotą nuolatinį leidimą JAV ir kitų NATO sąjungininkių orlaiviams skristi per šalies oro erdvę ir leistis Lietuvos oro uostuose.

Lietuva, kaip ir kitos tuo metu narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančios valstybės, 2003 m. vasario 5 dieną prisijungė prie ES demaršo, kuriame reiškiamas „gilus susirūpinimas“ dėl Irako krizės ir Bagdadas raginamas bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis. 2003 m. vasario 18 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis atvyko į Briuselį, kur dalyvavo neformaliame ES vadovų susitikime Irako klausimu.

JAV ir sąjungininkams pradėjus invaziją į Iraką, Lietuva iškart prie koalicijos neprisijungė, tačiau užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą. Jame teigta, kad „Lietuva visada pasisakė už taikius konfliktų sprendimo būdus“, tačiau „JTO inspekcijos Irake negali tęstis neribotą laiką Irakui pilnai nebendradarbiaujant“, todėl „Lietuva apgailestauja, jog S. Huseino režimas nepasinaudojo paskutine jam suteikta galimybe.“ Nors įvardino prasidėjusią koalicinę operaciją „paskutine priemone“, „skirta Irako nuginklavimui, kuris buvo numatytas JTO Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1441“, nevienareikšmiškai pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi „politiškai ir kitomis ribotomis priemonėmis prisidėti prie tarptautinės koalicijos veiksmų, skirtų nuginkluoti Iraką“, išreikšdama viltį, jog „karinis konfliktas Irake bus kuo trumpesnis“.

Nuo 2003 m. balandžio mėn. Lietuva prisijungė prie JAV vadovaujamos valstybių koalicijos, išsiųsdama 8 logistikos specialistus, 4 karo medikus, 114 karių (53 karių būrį LITCON 4 Danijos batalione, 49 karių būrį LITDET 3 Lenkijos divizijoje). 2004 m. saugumo užtikrinimo misijose Irake buvo dislokuoti 120 Lietuvos karių, 2006 m. – 115. Tų pačių metų spalio 23-24 dienomis Madride (Ispanija) vykusioje Tarptautinėje Irako atstatymo donorų konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Lenkijos divizija su 49 Lietuvos kariais iš Irako pasitraukė 2006 m. sausį, Danijos batalionas su 53 kariais – 2008 m. rugpjūtį.

2004 m. birželio 9 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriuo sveikino dieną anksčiau Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vienbalsiai patvirtintą rezoliuciją 1546/04, nustačiusią Irako okupacijos pabaigą ir visišką suvereniteto perdavimą Irako laikinajai vyriausybei., o 2005 m. vasario 1 d. išplatino pareiškimą, kuriuo „reiškia pagarbą Irako žmonėms“, dalyvavusiems pereinamosios nacionalinės asamblėjos rinkimuose. Tų pačių metų birželio 22 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Daliaus Čekuolio vadovaujama aukšto lygio delegacija dalyvavo Briuselyje rengiamoje tarptautinėje ministrų konferencijoje dėl Irako, kurioje oficialiai pristatyta naujoji Irako vyriausybė ir jai pareikšta tarptautinė parama.

2005 m. spalio 27 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą: „Lietuva sveikina irakiečius referendume patvirtinus pirmąją naujosios Irako valstybės Konstituciją. Šis referendumas buvo svarbus žingsnis kuriant demokratinę Irako valstybę – balsuodami už Konstituciją, irakiečiai balsavo už savo ir šalies saugią ateitį. Tikimės, kad dabar politiniai Irako vystymosi procesai pajudės greičiau, ir linkime irakiečiams taikos ir stabilumo.“ Taip pat tų pačių metų gruodžio mėnesį pasveikino Iraką „su gruodžio 15 dieną taikiai ir ramiai praėjusiais rinkimais į Irako Respublikos įstatymų leidybos instituciją – Atstovų tarybą“.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 2006 m. sausio 19 d., t. y., praėjus kiek mažiau nei 3 metams po Irako diktatoriaus Sadamo Huseino nuvertimo. Santykiai užmegzti Vilniuje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriui Daliui Čekuoliui ir Irako ambasadoriui Validui Hamidui Šiltaghui (būsimam pirmajam ambasadoriui Lietuvai) apsikeitus notomis dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Taip Irakas tapo 147-ąja valstybe, su kuria Lietuva yra užmezgusi formalius diplomatinius santykius.

Santykiai po 2006 m.

2007 m. Irakas akreditavo ambasadorių Lietuvai.

2008 m. gegužės 29 dieną Stokholme (Švedija) vyko Tarptautinio susitarimo su Iraku įgyvendinimo peržiūrai skirta konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijose sekretorius Oskaras Jusys, konferencijoje pristatęs Lietuvos indėlį į Irako atkūrimą.

2014 m. rugsėjo 19 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame Saugumo Tarybai pirmininkaujančių JAV iniciatyva, Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė išreiškė Lietuvos paramą naujajai Irako vyriausybei, pabrėždama, kad ji turi „išlikti įtrauki ir atstovauti visų visuomenės grupių interesams“, o „vieningas, demokratiškas Irakas, vadovaujamas įtraukios, visas socialines, politines, religines ir etnines visuomenės grupes atstovaujančios vyriausybės, yra vienintelis priešnuodis, galintis sustabdyti radikalaus ekstremizmo, keliančio grėsmę Irako išlikimui, plitimą“, pridėdama, kad „kova prieš ISIL grupuotę yra vienas iš daugelio svarbių naujajai Irako vyriausybei tenkančių uždavinių“.

Lietuva 2017 m. buvo dislokavusi šešis karinius instruktorius Irake, apmokiusius vietos pajėgas kovoti su grupuote „Islamo valstybė“.

2017 m. gruodžio 5-8 d. Vilniuje lankėsi Irako parlamento draugystės su Lietuva narių grupė, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų viceministru, Seimo nariais, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų bei Vilniaus universiteto atstovais.

Dar kartą santykiai su Iraku suintensyvėjo 2021 m. birželį Lietuvoje prasidėjus nelegalių migrantų krizei. Buvo nustatyta, kad didelė dalis migrantų – Irako piliečiai, daugiausiai kurdai, per Minską (Baltarusija) atvykstantys lėktuvais iš Irako sostinės Bagdado. Dėl to birželio 21 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ES užsienio reikalų taryboje Liuksemburge su kolegomis ministrais aptarė nelegalios migracijos į Lietuvą klausimą, įvyko ir dvišalis susitikimas tarp Irako ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų, kurio metu aptarta situacija Lietuvos pasienyje.

Liepos 15 d. Gabrelius Landsbergis apsilankė Irake, kur susitiko su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Huseinu ir tarėsi dėl bendradarbiavimo kartu sprendžiant nelegalių migrantų krizę. Po susitikimo Gabrelius Landsbergis pareiškė: „Sulaukėme rimto Irako dėmesio situacijai Lietuvos pasienyje. Taip pat išgirdome pažadą, kad Irake bus pradėtas tyrimas dėl galimo Baltarusijos organizuoto nusikalstamo tinklo, kuris išnaudoja Irako žmones ir pardavinėja jiems keliones į Europos Sąjungą, nors toliau už migrantų stovyklos nuvykti jie negalės. Sutarėme dėl politinių bendradarbiavimo principų, detaliau konkrečias priemones aptars techninės delegacijos. Sutarėme dėl jų susitikimo jau artimiausiu metu“.

2021 m. liepos 19 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis feisbuke išplatino kreipimąsi arabų ir kurdų kalbomis, kuriame potencialius nelegalius migrantus įspėjo nevažiuoti „į Europą nelegaliai, nes vis tiek teks grįžti“ ir kad „beveik niekas“ iš nelegaliai kirtusių valstybės sieną „negaus politinio pabėgėlio statuso.“

Nepaisant dvišalių susitikimų, praėjus savaitei po Lietuvos ministro vizito Irake „Iraqi Airways“ paskelbė dėl išaugusios paklausos nuo rugpjūčio 1 d. dažninsianti tiesioginių skrydžių iš Bagdado į Minską „transporto ministro kapitono Nasero Huseino Al-Šiblio nurodymu“. Dėl to Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis liepos 22 d. darkart, šįkart telefonu, kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Huseinu, primygtinai raginęs spręsti oro susisiekimo kanalo nelegaliai migracijai tarp Bagdado ir Minsko problemą ir išreiškęs susirūpinimą dėl papildomų skrydžių iš Bagdado į Minską. Po pokalbio Irako ministras davė pažadą „artimiausiu metu išsiaiškinti Irako avialinijų sprendimo motyvus“ patikindamas, kad į Lietuvos prašymą atsiųsti ekspertų delegaciją bus reaguojama.

Liepos 28-31 d. Lietuvoje lankėsi Irako užsienio reikalų ministerijos Europos departamento direktoriaus ambasadoriaus Abdulo Kareemo Tomos Mehdžio Kaabu vadovaujama ekspertų delegacija kartu su konsuliniais pareigūnais. Delegacija susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Lietuvos Vyriausybės, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų atstovais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento ir kitų institucijų pareigūnais, lankėsi Užsieniečių registracijos centre, kur turėjo galimybę pabendrauti su migrantais. Tai buvo pirmoji Irako pareigūnų diplomatinė-konsulinė misija į Lietuvą dvišalių santykių istorijoje.

2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y., praėjus 2 mėnesiams nuo migrantų krizės, Irako Civilinės aviacijos administracija pranešė neterminuotam laikotarpiui stabdanti visus keleivinius skrydžius į Minską, o vietoje jų iš Bagdado į Minską skraidins tik tuščius lėktuvus, parsigabenančius Irako piliečius atgal.

Rugpjūčio 10 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su už užsienio reikalus atsakingu Kurdistano regiono vyriausybės ministru Safeenu M. Dizaje. Pokalbio metu sutarta glaudžiau bendradarbiauti migracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant nelegaliai į Lietuvą patekusių Irako piliečių grąžinimui į Iraką.

2021 m. birželio-rugpjūčio mėn. Lietuvos sieną su Baltarusija buvo neteisėtai kirtę 2797 Irako piliečių, kurių daugumą sudarė kurdai.

Rugsėjo 21 dieną Niujorke organizuotas dar vienas Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimas su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Huseinu. Susitikimo metu daugiausiai dėmesio skirta su migrantų grąžinimu į Iraką susijusiems klausimams. Aptarta pasiekta pažanga ir neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų grąžinimo į Iraką procesas. Taip pat ministrai sutarė toliau rengti Irako užsienio reikalų ministerijos konsulines misijas Lietuvoje, kurių metu išduodami nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių asmenų kelionės dokumentai bei padedama jiems sugrįžti į savo šalį.

2021 m. rugsėjo 29 d. tarp Lietuvos ir Irako surengtos dvišalės politinės konsultacijos. Joms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ir Irako užsienio reikalų viceministras Nizaras Al-Khairala. Konsultacijų metu aptartas dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas, Artimųjų Rytų regiono aktualijos, neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų iš Irako klausimas. Taip pat sutarta plėtoti tarpparlamentinius ryšius, švietimo mainus ir palaikyti aktyvų dialogą dėl bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose.

2022 m. sausio 16 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankėsi Bagdade, kur susitiko su Irako ministru pirmininku Mustafa Al-Khadimiu ir užsienio reikalų ministru Fuadu Huseinu. Su pastaruoju tai buvo jau ketvirtasis susitikimas nuo migrantų krizės pradžios. Susitikimo metu ministras G. Landsbergis padėkojo Irako kolegoms už aktyvų Irako įsitraukimą, sprendžiant neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų grąžinimo į Iraką klausimus, bei reguliarias Irako konsulų misijas į Lietuvą, siekiant identifikuoti Irako piliečius. Taip pat aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės. Lietuvos ministras patikino, kad Lietuva ir toliau laikysis savo įsipareigojimų ir rems Globalios koalicijos kovai prieš „Islamo valstybę“ ir NATO sprendimus stabilumui Irake įtvirtinti. Vizito metu Lietuvos ministras taip pat susitiko su Irako Kurdistano regiono prezidentu Nechirvanu Barzaniu, regiono ministru pirmininku Masrūru Barzaniu bei Irako Kurdistano regiono užsienio reikalų ministru Safeenu M. Dizajumi.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

2006 m. lapkritį ir 2007 m. balandžio 11-25 d. Lietuvoje stažavosi keli Irako kalėjimo pareigūnai. Stažuotės – Lietuvos indėlis į ES teisės viršenybės misiją Irakui (EUJUST LEX), jas inicijavo ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija iš vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų, organizavo Kalėjimų departamentas kartu su Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu. Stažuočių metu Irako kalėjimo pareigūnai buvo supažindinti su įvairiomis Lietuvos penitencinės sistemos institucijomis, pamatyti Lietuvos pareigūnų darbą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus pirmuosiuose ir antruosiuose pataisos namuose, Kauno tardymo izoliatoriuje, Panevėžio pataisos namuose, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, pristatyta penitencinės sistemos reformos įgyvendinimas Lietuvoje.

2010 m. spalio 15 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje surengtas seminaras „Persijos įlankos arabiškos šalys: daugialypė sociokultūrinė terpė“, kurio metu susirinkusiems verslininkams, keliautojams ir studentams pasakota apie Arabiškas Persijos įlankos šalis, tarp jų – Iraką.

2014 m. Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą ir medicininę paramą Irakui sumokėdama 89772,8 lito (26 tūkst. eurų) Irakui per Jungtinių Tautų Vaikų fondą, skirtų skubiai humanitarinei pagalbai Irako vaikams, ir 34528 litus (10 tūkst. eurų) Pasaulinės maisto programos specialiajai operacijai kovojant su Ebolos hemoraginės karštinės viruso plitimu.

Yra Lietuvoje studijuojančių studentų iš Irako – bent nuo 2015 m. 2017 m. tokių studentų buvo 14, daugiausiai – LCC universitete.

2017 m. spalio 12 – lapkričio 16 dienomis Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo eksponuojama LCC universiteto studentės irakietės jazidės Zinos Hasan fotografijų paroda „Akimirkos iš jazidų gyvenimo Khanke stovykloje (Kurdistanas, Irakas)“.

Ekonominiai santykiai

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Irako siekė 7,48 mln. eurų.

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Iraką.

• Eksportas sudaro 7,48 mln. eurų.
• Importas sudaro 1,4 tūkst. eurų.

Metai	2014	2016	2017	2018
Eksportas į Iraką (mln. eur.)	1,87	4,5	5,93	7,48
Importas iš Irako (tūkst. eur.)	0,5	8,8	1,0	1,4

Pilietiniai mainai

Vaizdas:Alanas Chošnau.jpeg

Alanas Chošnau, žymiausias kurdų kilmės lietuvis.

Metai	2016	2020	2021	2022
Irako piliečių skaičius Lietuvoje	35	65	69	66

Žymus lietuvių atlikėjas Alanas Chošnau yra Irako kurdų kilmės (jo tėvas – kurdas, motina – lietuvė).

Ambasadorių sąrašas

Ambasadoriai Lietuvai

• 2007-2011 m. – dr. Validas H. Šiltaghas, pirmasis Irako ambasadorius Lietuvai (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2011 m. – dr. Sadas Džavadas Kindelis, antrasis (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2015 m. – Asadas Sultanas Hachimas Abu Galalas (rezidavo Varšuvoje)

Ambasadoriai Irakui

Lietuva kol kas neturi savo ambasadoriaus Irakui, tačiau svarstoma šioms pareigoms akredituoti ambasadorių Jungtiniams Arabų Emyratams.

Literatūra

• Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.

Nuorodos

• Irakas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.