JAV invazija į Iraką

JAV invazija į Iraką
Priklauso: Irako karas
JAV tankai Bagdado gatvėje
Data 2003 m. kovo 20 d. – gegužės 1 d. Vieta Irakas Rezultatas JAV ir sąjungininkų pergalė
Konflikto šalys
JAV  Jungtinė Karalystė Australija Lenkija	Irakas
Vadovai ir kariniai vadai
George W. Bush Tony Blair John Howard	Sadamas Huseinas
Pajėgos
JAV 242 000  Jungtinė Karalystė 45 000 Australija 14 000	430 000
Nuostoliai
172 žuvo 551 sužeista

JAV invazija į Iraką  – 2003 m. JAV vadovaujama invazija į Iraką. Invazijai pavykus, Irakas buvo okupuotas ir pakeista vietinė valdžia.

Priešistorė

Po 2001 m. Rugsėjo 11 d. atakos JAV valdžia kaltino Iraką terorizmo rėmimu bei masinio naikinimo ginklo turėjimu. 2002 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pareikalavo iš Irako valdžios bendradarbiauti su Jungtinių Tautų komisijos kariniais inspektoriais ir visiškai nusiginkluoti . 2003 m. vasario 15 d. Londone, Melburne, Niujorke, Paryžiuje, Romoje ir kituose miestuose įvyko masiniai antikariniai protestai prieš galimą įsiveržimą į Iraką. 2003 m. kovo 18 d. JAV prezidentas George Walker Bush paskelbė Irakui ultimatumą. Jis pareikalavo Irako prezidentui Sadamui Huseinui per 48 valandas atsisakyti įgaliojimų ir išvykti iš savo šalies.

Įsiveržimas

Renginys, skirtas galimos JAV agresijos pasmerkimui. Londonas, 2003 m. vasario 15 d.

Kovo 20 d. 5:33 Irako laiku pirmosios JAV raketos smogė Bagdadui. Po to JAV prezidentas G. W. Bush paskelbė apie plataus masto invaziją į Iraką. Balandžio 6 d. britų armija užėmė Basrą. Balandžio 3–12 d. vyko kautynės dėl Bagdado. Balandžio 10–11 d. JAV remiami kurdų separatistai užėmė Kirkuką ir Mosulą. JAV pajėgų Irake vadu buvo paskirtas generolas Tommy Ray Franks.

Tarptautinės reakcijos

Danija, Pietų Korėja, Estija, Japonija, Italija, Gruzija ir kai kurios kitos šalys palaikė invaziją. Kanada, Meksika, Vokietija, Prancūzija, Kinija, Saudo Arabija ir kai kurios kitos šalys pasmerkė invaziją. 2004 m. Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Kofis Ananas teigė, kad invazija buvo neteisėta. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame buvo teigta, kad „Lietuva visada pasisakė už taikius konfliktų sprendimo būdus“, tačiau „JTO inspekcijos Irake negali tęstis neribotą laiką Irakui pilnai nebendradarbiaujant“, todėl „Lietuva apgailestauja, jog S. Huseino režimas nepasinaudojo paskutine jam suteikta galimybe.“