Atverti pagrindinį meniu

Jungtiniai Arabų Emyratai

(Nukreipta iš puslapio JAE)
الإمارات العربيّة المتّحدة
Al-Imārāt al-‘Arabīyah al-Muttahidah
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtinių Arabų Emyratų herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Jungtiniai Arabų Emyratai žemėlapyje
Valstybinė kalba Arabų
Sostinė Abu Dabis
Didžiausias miestas Dubajus
Valstybės vadovai Chalifa bin Said al-Nahjan
Valdovas
Maktoum bin Rašid Al Maktoum
Vyriausybės vadovas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
83 600 km² (116)
0 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
9 397 599 (93)
55 žm./km² (150)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
129,40 mlrd. $ (55)
49 700 $ (3)
Valiuta Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas (AED)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1971 m. gruodžio 2 d.
Valstybinis himnas Jungtinių Arabų Emyratų himnas
Interneto kodas .ae
Šalies tel. kodas 971

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje.[1] JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.

IstorijaKeisti

Omano istorija
Maganas
Omano imamatai:
Pirmasis > Antrasis > Trečiasis
Svetimšalių valdymas:
Bujidai (972-1050) > Seldžiukai (1053-54)
Nabhani dinastija
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai
Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57)
Omanas, JAE
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų istorija. Iki XIX a. – Omano istorija.

Jungtiniai Arabų Emyratai – valstybė, susiformavusi XIX a. kaip britų kolonijinės politikos pasekmė. Iki tol ši teritorija buvo neatsiejama istorinio Omano regiono dalis, ją valdė Omano dinastijos.

Nuo XVI a. teritorija buvo žinoma kaip Piratų krantas, kadangi šiose vietovėse klestėjo daugybė piratų, kurie trukdė Persijos įlankos prekybai. Piratų negalėjo sutramdyti nei europiečių, nei arabų pajėgos. Čia susiformavo daug smulkių emyratų, kurie valdė svarbiausius prekybinius miestus.

1853 m. galiausiai pasirašyta paliaubų sutartis su Britanija, po kurios teritorija tapo žinoma kaip Paliaubų krantas arba Paliaubų Omanas. Vėlesnėmis sutartimis Britanija tapo teritorijos globėja, turinti teisę spręsti visus emyrų tarpusavio ginčus.

Su Britanija sutartis buvo pasirašę 7 emyrai. Iš pradžių tarp emyratų pirmavo Dubajus, tačiau XX a. prasidėjus naftos bumui, Abu Dabis ėmė sparčiai vystyti ekonomiką ir pralenkė savo pirmtakus.

1971 m. turėjo baigtis sutartis su Britanija ir Persijos įlankos šalys, saugomos Britanijos (7 emyratai, Bahreinas ir Kataras) planavo sukurti sąjungą iš 9 šalių. Tačiau nesusitarus dėl sąlygų, Bahreinas ir Kataras paskelbė nepriklausomybes, o tapę nepriklausomi septyni emyratai, vadovaujant Abu Dabiui, suformavo tarpusavio sąjungą. Taip gimė JAE.

Politinė sistemaKeisti

Emyratus valdo septyni absoliučią valdžią turintys emyrai (šeichai). Jų valdžia paveldima.

Administracinis suskirstymasKeisti

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų emyratai.
    Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Jungtiniai Arabų Emyratai skirstomi į 7 emyratus – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Sostinių pavadinimai tokie patys, kaip ir kiekvieno Emyrato.

Vėliava Emyratas Arabiškas vardas Sostinė Gyventojų

skaičius.[2]

bendro

skč. dalis

plotas (km²)[2] bendro ploto

dalis

Gyv. tankis
  Abu Dabis أبو ظبي Abu Dabis 1 678 000 38,8 % 67 340 86,7 % 25
  Adžmanas عجمان Adžmanas 258 000 6,0 % 259 0,3 % 996
  Dubajus دبي Dubajus 1 306 000 30,2 % 3885 5,0 % 336
  Fudžeira الفجيرة Fudžeira 127 000 2,9 % 1165 1,5 % 109
  Ras Al Chaima رأس الخيمة Ras Al Chaima 205 000 4,7 % 1684 2,2 % 122
  Šardža الشارقة Šardža 678 000 15,7 % 2590 3,3 % 262
  Um El Kaivainas أم القيوين Um El Kaivainas 68 000 1,6 % 777 0,9 % 88
  JAE الإمارات
العربية المتحدة
Abu Dabis 4 320 000 100 % 77 700 100 % 56

GeografijaKeisti

 
JAE palydovinis žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų geografija.

Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabijos dykumoje, prie Persijos įlankos. Plotas – 83 600 kvadratinių kilometrų. Ribojasi su šiomis šalimis:

Tai valstybė, kurios plotas apytiksliai 83 600 km², esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Emyratų krantus skalauja Persijos ir Omano įlankos vandenys. Jungtiniai Arabų Emyratai yra įsikūrę Arabų pusiasalio rytuose. Rytuose jie ribojasi su Omanu, pietuose ir vakaruose – su Saudo Arabija ir šiaurės vakaruose – su Kataru. Sausumos sienos eina per dykumas ir nėra tiksliai nustatytos. Tris ketvirtadalius šalies teritorijos užima smėlio dykumos. Rytuose iškilę Hadžaro kalnai, kuriuose yra aukščiausias šalies taškas (1910 m, Džabal Bil Aisas).

Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyrauja karštas ir sausas tropinis klimatas. Hadžaro kalnuose kiek vėsiau. Šiame pietiniame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms. Liūtys būna maždaug kartą per 15 metų. Europiečių poilsiui tinkamiausias sezonas spalio–gegužės mėnesiai, kuomet kaitrią saulėtą dieną ima keisti vėsus vakaras.

EkonomikaKeisti

 
Vienas svarbiausių pasaulio ekonominių centrų – Dubajus
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų ekonomika.

Anksčiau ekonomika buvo silpna (XX amžiaus viduryje JAE iš esmės buvo trečiojo pasaulio šalis); atradus naftą staigiai suklestėjo. Sėkmingai įsisavinus naftos teikiamas pajamas, per paskutiniuosius kelis dešimtmečius šalis pažengė toli į priekį. Vienas pagrindinių ekonominių uždavinių yra diferencijuoti ekonomiką, kad ši būtų menkiau priklausoma nuo išsibaigsiančių naftos išteklių. Stengiamasi vystyti turizmą.

JAE išgarsėjo ambicingais statybų projektais. Tačiau 2009 m. prasidėjusi ekonominės pasaulio krizė stipriai paveikė ekonominę JAE padėtį. 2009 m. pabaigoje JAE valstybės skola siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių, išaugusi po statybų sektoriaus nuosmukio.[3]

DemografijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų demografija.

Dėl milžiniškos imigracijos (kuri vyksta dėl šalyje siūlomų gerai mokamų darbų) arabai tapo mažuma. Emyratuose gimę arabai – dar didesnė mažuma. Nemažai gyventojų yra iš Irano, Indijos, Pakistano bei Šiaurės Afrikos, jie čia gyvena geriau, nei dirbdami tokį pat darbą savo šalyje, tačiau vidutiniškai prasčiau nei Emyratų arabai.

Valstybinė kalba – arabų, tačiau šalyje plačiai vartojama anglų kalba. Arabiškai kalba toli gražu ne visi. Kadangi šalyje daug imigrantų, paplitusios urdų, hindi, farsi kalbos. Aptarnaujančios sferos darbuotojai dažnai kalba ir kitomis europiečių kalbomis: vokiečių, prancūzų, rusų.

Vyraujanti religija – islamas (daugiausia sunizmas), tačiau tarp imigrantų yra nemažai hinduistų, krikščionių, budistų ir kt. religijų atstovų.

KultūraKeisti

Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Arabų Emyratų kultūra.

Kita informacijaKeisti

ŽemėlapiaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti