Vikipedija

Krepšinis

Krepšinis
Krepšininkas Domantas Sabonis su krepšinio kamuoliu
Tipas Komandinė riboto kontakto sporto šaka
Valdymo organas FIBA
Sukurtas 1891 m. gruodžio 21 d., Masačusetsas (pirmosios rungtynės)
Įranga Krepšinio kamuolys
Olimpiadose Nuo 1936 m.

Krepšinis – komandinė (5 prieš 5) sporto šaka, žaidžiama aikštelėje kamuoliu.

Stengiamasi surinkti daugiau taškų, mėtant kamuolį į krepšį.[1] Populiarus JAV, Ispanijoje, Graikijoje, Serbijoje, Argentinoje, Filipinuose,[2] populiariausia sporto šaka Lietuvoje.[3]

Istorija redaguoti

 
Džeimsas Neismitas su krepšinio kamuoliu ir krepšiu (prieš 1939 m.)

1891 m. žaidimą išrado kanadietis dr. Džeimsas Neismitas.[4] Žaidimas skirtas studentų žiemos (nesant sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietiškąjį futbolą) sportavimui.

Pradžioje naudotas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu. Po po kiekvieno pataikymo reikėdavo kamuolį traukti iš krepšio.[5] Komandose buvo po 9 žaidėjus. Toks krepšys buvo naudojamas iki 1906 m., kai krepšiai pradėti tvirtinti prie metalinių stulpų su pritvirtinta lenta.

1892 m. sausio 20 d. sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Olbanio YMCA salėje (rezultatas – 1:0).[6] 1892 m. krepšinį pradėjo žaisti moterys. Pradininkė – fizinio lavinimo mokytoja Smito koledže Senda Berenson, šiek tiek pritaikiusi žaidimą moterims. 1893 m. kovo 21 d. Smito koledže sužaistos pirmosios moterų krepšinio rungtynės.[7] Dar 1892 m. sužaistos pirmosios tarpinstitucinės moterų krepšinio varžybos.[8]

Taisyklės redaguoti

Komandą sudaro: treneris, trenerio asistentas, gydytojas, masažistas ir žaidėjai.

Rungtynėse komandą sudaro 12 protokole registruotų žaidėjų. Aikštėje vienu metu žaidžia po 5 kiekvienos komandos žaidėjus. Jie skirstomi į pozicijas: vidurio puolėją, sunkųjį krašto puolėją, lengvąjį krašto puolėją, atakuojantį gynėją, įžaidėją. Būna nestandartinis krašto puolėjas, gynėjas.

FIBA taisyklės redaguoti

 
Standartinės krepšinio vietos aikštelėje:

Pagal FIBA taisykles, žaidžiami 4 kėliniai po 10 minučių. Po dviejų sužaistų kėlinių daroma 15 min. pertrauka, tarp kitų kėlinių yra 2 min. pertraukos. Rungtynių pradžioje metamas ginčas dėl kamuolio, vėliau, kiekvieno kėlinio pradžioje, kamuolys atiduodamas kiekvienai komandai iš eilės. Po 2 kėlinių komandos keičiasi krepšiais. Kiekvieną kartą pažeidus krepšinio taisykles, susižeidus ar iškilus neaiškumams, stabdomas laikas. Jis paleidžiamas, kai iš už galinės (šoninės) linijos išmetus kamuolį pagauna kitas žaidėjas.

 
Džordanas Farmaras prieš Ražoną Rondo įvykdo nesportinę pražangą

Pražangos redaguoti

Asmeninė pražanga – kontaktinė pražanga prieš varžovą.

Abipusė pražanga –yra du priešingų komandų žaidėjai maždaug tuo pačiu metu prasižengia vienas kito atžvilgiu. Abiems skiriamos asmeninės pražangos, baudos metimai nemetami.

Nesportinė pražanga – kontaktinė pražanga, padaryta ketinant neteisėtai užvaldyti kamuolį, pritaikant taisyklių tikslo/dvasios neatitinkančius veiksmus. 2 nesportines pražangas pelnęs žaidėjas diskvalifikuojamas.

Techninė pražanga – bekontaktė pražanga, pažeidžiant pagarbaus ir saugaus elgesio normas.

Diskvalifikacinė pražanga – ypač grubus, nesportinis žaidėjo, atsarginio žaidėjo, trenerio, trenerio asistento ar komandos palydovo elgesys.

Žaidėjui, prasižengusiam 5 kartus, įskaitant asmenines ar technines pražangas, teisėjas turi tai pranešti ir žaidėjas privalo iš karto išeiti iš aikštės. Jis turi būti pakeistas per 30 sekundžių.[9]

NBA taisyklės redaguoti

NBA turi savo taisykles. Jos truputį skiriasi nuo FIBA taisyklių. Pavyzdžiui:

  • Irgi žaidžiami 4 ketvirčiai, bet po 12 minučių, ne 10;[10]
  • 20 s pertraukėlės gali prašyti ir kamuolį valdantis žaidėjas, ne tik treneris;
  • Pražangų limitas – 6 pražangos, ne 5;[11]
  • Žaidėjai negali liesti/numušti kamuolio, besimušinėjančio ant lanko ar esančio virš jo.

Turnyrai redaguoti

Pagrindiniai krepšinio turnyrai pasaulyje:

Lietuvoje redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos krepšinio istorija.
 
„Spalding“ krepšinio kamuolys

Anksčiau redaguoti

1921 m. pradėtas populiarinti Lietuvoje.[12] Pirmieji susidomėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sportininkai.

1922 m. balandžio 23 d. Kaune pravestos pirmosios krepšinio rungtynės tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. 1924 m. nacionaliniame čempionate žaidė vyrų komanda.

1939 m. pastatyta krepšiniui pritaikyta sporto salė, Kauno sporto halė.[13]

Dabar redaguoti

Dirba ~400 trenerių, ~200 teisėjų (11 tarptautinės kategorijos), 7 FIBA komisarai. ~100 tūkst. lietuvių laisvalaikiu žaidžia krepšinį.

Lietuvos krepšinis atstovaujamas visuose Europos/pasaulio čempionatuose: jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, olimpinėse žaidynėse. Krepšininkai 3 kartus (1992, 1996, 2000) tapo olimpinių žaidynių bronzos medalių prizininkais. 3 kartus krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), 3 kartus tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose, 2013 m. Liublianoje, 2015 m. Lilyje, Prancūzija), ir kartą laimėjo bronzą (2007 m. Ispanijoje). Iškovojo bronzos medalius XVI Pasaulio vyrų krepšinio čempionate (2010 m. Turkija).

1997 m. moterų rinktinė buvo Europos čempionėmis, vicečempionėmis. Europos čempionais tapo jaunimo, jaunių komandos. 2005 m. Lietuvos jaunimo (vaikinų) komanda tapo pasaulio čempione. Sėkmingai žaidžia ir Lietuvos krepšinio veteranai.

1944 m. įkurta garsiausia krepšinio komanda, Kauno Žalgiris. Laimėjo 1998–1999 m. Eurolygą, laimėjo kitų titulų.

Žymiausias Lietuvos krepšininkas – Arvydas Sabonis, Europos, pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionas. Išrinktas geriausiu Europos krepšininku, sužaidęs keletą sėkmingų sezonų NBA.[14][15]

2011 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. Lietuvoje vyko 37-tas vyrų Europos krepšinio čempionatas. Jį laimėjo Ispanijos rinktinė, lietuviai užėmė 5 vietą.[16]

Išnašos redaguoti

  1. ↑ https://www.britannica.com/sports/basketball
  2. ↑ https://www.sportsver.com/15-countries-where-basketball-is-popular-worldwide/
  3. ↑ https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/tyrimas-lietuvoje-populiariausi-krepsinis-futbolas-lengvoji-atletika-ir-dailusis-ciuozimas.d?id=31405961
  4. ↑ „YMCA International - World Alliance of YMCAs: Basketball : a YMCA Invention“. www.ymca.int. Suarchyvuotas originalas 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2016-03-22. 
  5. ↑ Leather Head Naismith Style Lace Up Basketball Archyvuota kopija 2016-09-11 iš Wayback Machine projekto. (The New York Times. Nuoroda tikrinta 2016-08-28)
  6. ↑ „Cultural Resource Information System (CRIS)“ (Searchable database). New York State Office of Parks, Recreation and Historic Preservation. Nuoroda tikrinta 2016-04-01. 
  7. ↑ „Senda Berenson Papers“. Suarchyvuotas originalas 2016-02-03. Nuoroda tikrinta 2009-06-03. 
  8. ↑ Jenkins, Sally. „History of Women's Basketball“. WNBA.com. Suarchyvuotas originalas 2013-01-06. Nuoroda tikrinta 2014-01-21. 
  9. ↑ http://www.kkl.lt/UserFiles/oficialios-krepsinio-taisykles-2010-m.pdf
  10. ↑ NBA Official Rules (2009–2010) Archyvuota kopija 2012-01-11 iš Wayback Machine projekto. Rule 5, Section II, a. Nuoroda tikrinta 2010-07-26.
  11. ↑ ESPN. „Notes from a Day with NBA Referees“. espn.com. Nuoroda tikrinta 2010-05-19. 
  12. ↑ Stonkus, 2007, p. 1
  13. ↑ Tvirbutas, Saulius. „Krepšinio tyrinėtojas Skirmantas Karalevičius: „1939 m. Lietuvos krepšininkų triumfas įsiutino latvių politikus, kėlė pagarbą lenkams, sužavėjo amerikiečius““. 24sek.lt. Nuoroda tikrinta 2015-09-06. 
  14. ↑ Čekutis, Ričardas; Žygelis, Dalius (2006-07-17). „Laisvės kryžkelės (XXV). Sporto pergalės sovietmečiu – visuomenės nuotaikų veidrodis“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2006-07-16. 
  15. ↑ „Arvydas Sabonis Stats“. Basketball-Reference.com. Sports Reference LLC. Nuoroda tikrinta 2020-01-29. 
  16. ↑ „"FIBA Europe": lietuviai Europos čempionatą suorganizavo geriausiai per visą istoriją“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2013-10-01. 

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: Krepšinis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose –
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krepšinis&oldid=7120786"