Balta–raudona–balta vėliava

Balta–raudona–balta vėliavaBaltarusijos istorinė vėliava. Kaip oficiali ji naudota 1918 m. trumpai gyvavusios Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) ir 19911995 m. nepriklausomos Baltarusijos Respublikos. TSRS užėmus BLR, šios vyriausybė pasitraukė į tremtį ir lig šiol naudoja baltą–raudoną–baltą vėliavą. Šią vėliavą 19431944 m. taip pat naudojo provokiška Baltarusijos centrinė rada (vyriausybė). Baltą–raudoną–baltą vėliavą įvairiais laikotarpiais naudojo antitarybinio ir demokratinio pasipriešinimo šalininkai, taip pat baltarusių diaspora užsienyje.[1]

FIAV 111000.svg Balta–raudona–balta vėliava

Vėliavą sudaro trys horizontalios vienodo pločio juostos. Viršutinė ir apatinė – baltos, vidurinė – raudonos spalvos.

IstorijaKeisti

Baltos ir raudonos spalvos vėliavas 1514 m. Oršos mūšyje naudojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgos, kuriose buvo ir baltarusių. Dabartinės Baltarusijos teritorijoje vykusį mūšį baltarusiai laiko svarbiu nacionalinės istorijos įvykiu. XX a. pradžioje baltos–raudonos–baltos spalvų skiriamuosius raiščius pradėjo dėvėti Rusijos imperijos kariuomenėje tarnavę baltarusiai, norėdami vieni kitus atskirti. Vėliavos projektą 1917 m. sukūrė architektas Klaudijus Dušauskas-Duž. 1918 m. vėliava pradėta oficialiai naudoti kaip Baltarusijos tautinio judėjimo simbolis.

Esama kelių teorijų, aiškinančių vėliavos spalvas. Viena jų teigia, jog vėliava simbolizuoja krauju suteptą baltą kario drabužį, panaudotą kaip vėliava baltarusiams suvienyti kovoje. Antroji baltą spalvą vėliavoje sieja su Baltarusijos pavadinime esančiu žodžiu „balta“. Taip pat pažymima, jog vėliavos spalvos randamos tautiniuose baltarusių drabužiuose.

1918 m. Baltarusių visuotinis kongresas paskelbė apie BLR įkūrimą ir baltą–raudoną–baltą vėliavą pasirinko oficialia naujos valstybės vėliava. Tačiau dar tais pačiais metais BLR teritoriją užėmė TSRS. BLR vyriausybė pasitraukė į tremtį, kurioje tebeveikia iki šiol. TSRS remta Baltarusijos TSR iki 1951 m. naudojo raudoną vėliavą, o 1951–1991 m. raudoną–žalią vėliavą su kūju ir pjautuvu. 1941 m. Baltarusiją okupavusi nacistinė Vokietija leido naudoti baltą–raudoną–baltą vėliavą, kaip simbolį ją naudojo 1943–1944 m. gyvavusi provokiška Baltarusijos centrinė rada (vyriausybė). Vėliavos spalvų raiščius dėvėjo ir baltarusių savanoriai Vermachte ir SS.

Perestroikos metais balta–raudona–balta vėliava tapo tautinio atgimimo ir demokratinių permainų siekiančių judėjimų šalyje simboliu. 1991 m. Baltarusijai paskelbus nepriklausomybę, Baltarusijos liaudies fronto siūlymu parlamentas šią vėliavą patvirtino valstybine. Prezidentu tapęs Aleksandras Lukašenka siekė šaliai grąžinti tarybinius simbolius, ką jam pavyko įgyvendinti prieštaringai vertinamu 1995 m. Baltarusijos referendumu. Tuomet balta–raudona–balta vėliava pakeista į modifikuotą Baltarusijos TSR vėliavą.

Po valstybinės vėliavos pakeitimo balta–raudona–balta vėliava tapo A. Lukašenkos režimo priešininkų simboliu. Ji plačiai naudojama protestuose, tebesitęsiančiuose po 2020 m. prezidento rinkimų. Valdžia vėliavą yra paskelbusi „neregistruotu simboliu“, ir demonstruoti ją leidžia tik renginiuose, kuriems duotas oficialus leidimas. Kitais atvejais vėliavos demonstruotojai gali būti areštuoti ir nubausti baudomis. Dažnai valdžios naudojamas argumentas prieš baltą–raudoną–baltą vėliavą yra jos sąsajos su Antrojo pasaulinio karo metais nacistų remiamu režimu.[1]

ŠaltiniaiKeisti