Vikipedija

Milanas

komuna Italijoje
Milanas
it. Milano
   CoA Città di Milano.svg      Flag of Milan.svg   
Milan Cathedral from Piazza del Duomo.jpg
Milano katedra

Milanas
45°28′0″ š. pl. 9°10′0″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 9.16667°r. ilg. / 45.46667; 9.16667 (Milanas)Koordinatės: 45°28′0″ š. pl. 9°10′0″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 9.16667°r. ilg. / 45.46667; 9.16667 (Milanas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Lombardija Lombardija
Provincija Milano provincija
Meras Giuliano Pisapia
Gyventojų (2008) 1 294 797
Plotas 181,76 km²
Tankumas (2008) 7 124 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka MilanasVikiteka
Kirčiavimas Milãnas

Milanas – antrasis pagal dydį Italijos ir pirmasis bei svarbiausias šiaurinės Italijos miestas. Milanas įsikūręs Lombardijoje, turtingiausiame ir tankiausiai gyvenamame Italijos regione, ir yra jos sostinė. Pačiame mieste gyvena apie 1,30 mln. gyventojų (2007; su priemiesčiais apie 4 mln.). Tai vienas svarbiausių šalies ekonomikos ir kultūros centras. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Laivybos kanalais miestas sujungtas su Po upe.

Milane išvystyta automobilių (tarp jų – Alfa Romeo) pramonė, metalurgija, naftos apdirbimo, chemijos, lengvoji, maisto, šilko, stambioji poligrafijos pramonė. Daug stambaus kapitalo įmonių. Miestas itin garsus savo mados įmonėmis ir parduotuvėmis, jis laikomas vienu mados pasaulio sostinių šalia Paryžiaus, Niujorko, Londono.

San Babila bažnyčia

Milane yra universitetai, garsusis teatras „La Scala“, daug muziejų. Sant’Ambrogio bažnyčia (IX–XV a.), gotikinė Milano katedra (XIV–XIX a.), Castello Sforzesco pilis (apie XV a.; dabar – muziejus), Santa Maria delle Grazie vienuolynas (XV a., jame yra garsioji da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“, nutapyta 1495–1497 m.).

IstorijaKeisti

Miestą V a. pabaigoje arba IV a. pradžioje pr. m. e. įkūrė insubrų gentis. Nuo 196 m. pr. m. e. jį valdė romėnai, tai buvo svarbus Romos imperijos ekonominis centras. VI a. langobardai čia įkūrė kunigaikščio rezidenciją. Nuo 774 m. Milaną valdė Karolingai. 801 m. miestas tampa grafystės sostine, IX a. pab. – arkivyskupijos centru. XI a. Milane klestėjo amatai ir prekyba. 1098 m. įsikūrė komuna. 1162 m. imperatoriaus Frydricho I kariuomenė Milaną sulygino su žeme, bet Lombardijos lygos lėšomis jis vėl buvo atstatytas. XIII a. vid. – XV a. miestą valdė Viskončiai; XV a. vid. – XVI a. – Sforcos. Kunigaikštystės sostine Milanas tampa 1385 m. 1815–1859 m. – Lombardijos-Venecijos karalystės centras. 1861 m. Milanas įėjo į Italijos karalystę. 1906 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

Pavadinimo kilmėKeisti

Milano pavadinimas kilęs iš keltiškų žodžių Mid-lan, kurie reiškia „lygumos vidurį“. Romėnai miestą vadino Mediolanum.

Žymios vietosKeisti

  • Milano katedra. Miesto centrą sudaro Katedros aikštė ir ovalo formos viduramžių senamiestis su žiediniu gatvių tinklu. Milano katedra – penkianavė bazilika, 1387 m. pradėta statyti arkivyskupo Antonio da Saluco nurodymu. Statybos tęsėsi iki XIX a. pab. tačiau pirmojo projekto gotikinis stilius buvo išlaikytas. Tai pirmoji pagal dydi Italijos bažnyčia. Jos ilgis 158 m, plotis 93 m, aukštis 180 m. Liftu galima pakilti ant bažnyčios stogo, kurį puošia net 2245 skulptūros. Žemyn patartina nusileisti laiptais (158 pakopos), kad būtų galima perprasti katedros konstrukciją. Viename aukščiausių bokštų 1774 m. pastatyta paauksuota vario Madonina – garsioji Dievo Motinos statula.
  • La Scala. Teatras pastatytas Santa Maria della Scala bažnyčios vietoje. Pirmajame – barokiniame – teatro pastate vaidinta nuo 1717 m. tačiau jis sudegė. Naują teatro projektą sukūrė neoklasicizmo atstovas Džiuzepė dal Piermarini. 1955 m. atidarytas „Mažasis teatras“ („La Piccolo Scala“), kuriame statomos kamerinės operos. Ten pat veikia teatro muziejus. Prieš teatrą, La Scala aikštėje stovi paminklas Leonardui da Vinčiui (sukūrė skulptorius Pjetro Magno).
  • Sforcų pilis (it. Castello Sforcesco). Ji pastatyta apie 1450-68 m. buvusios Viskončių pilies vietoje. Architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, juosiami sienos su kampiniais bokštais, pagrindiniai vartai, vidaus kiemeliai. Tai viena prašmatniausių Italijos pilių. Milano valdovas Francesco I Sforza architektams Giovanni da Milano ir Filarete pavedė statyti ir restauruoti senąją pilį. XIX a. pradžioje restauruota pilis atgavo XIV-XVI a. pavidalą. Dabar čia įsikūrę įvairūs muziejai ir pinakoteka. Čia galima pamatyti paskutinį nebaigtą Mikelandželo kūrinį – Pieta Rondonini.

SportasKeisti

Olimpinės žaidynėsKeisti

Milanas ir Kortina d'Ampecas rengs 2026 m. žiemos olimpines žaidynes.

FutbolasKeisti

Milane 1934 m. vyko II pasaulio futbolo čempionatas, 1980 m. – VI Europos futbolo čempionatas, o 1990 m. – XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Miestą atstovauja šie klubai:

Miestai partneriaiKeisti

Milanas turi 15 oficialių miestų partnerių.[1]

Miestas Šalis Data
San Paulas   Brazilija 1961
Čikaga   Jungtinės Amerikos Valstijos 1962
Lionas   Prancūzija 1967
Frankfurtas   Vokietija 1969
Birmingemas   Jungtinė Karalystė 1974
Dakaras   Senegalas 1974
Šanchajus   Kinija 1979
Osaka   Japonija 1981
Tel Avivas   Izraelis 1997
Betliejus   Palestina 2000
Torontas   Kanada 2003
Krokuva[2]   Lenkija 2003
Melburnas   Australija 2004

Miestų partnerystė su Sankt Peterburgu (prasidėjusi 1967 m.) buvo sustabdyta 2013 m. po Rusijos „antihomoseksualų propagandos įstatymo“.[3]

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ „Città gemellate: Milano è gemellata con 14 città“ (Italian). Milan, Italy: Commune di Milano. Nuoroda tikrinta 2015-03-31. 
  2. ↑ „Kraków - Miasta Bliźniacze“ [Kraków - Twin Cities]. Miejska Platforma Internetowa Magiczny Kraków (Polish). Suarchyvuotas originalas 2 July 2013. Nuoroda tikrinta 10 August 2013. 
  3. ↑ „Russia banned "gay propaganda". Milan ends twinning“. Ilfattoquotidiano.it. Nuoroda tikrinta 14 September 2013. 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Milanas&oldid=5787639"