Vikipedija

Milanas

komuna Italijoje

Milanas – antrasis pagal dydį Italijos ir pirmasis bei svarbiausias šiaurinės Italijos miestas. Milanas įsikūręs Lombardijoje, turtingiausiame ir tankiausiai gyvenamame Italijos regione, ir yra jos sostinė. Pačiame mieste gyvena apie 1,30 mln. gyventojų (2007; su priemiesčiais apie 4 mln.). Tai vienas svarbiausių šalies ekonomikos ir kultūros centras. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Laivybos kanalais miestas sujungtas su Po upe.

Milanas
it. Milano
            
Milano katedra
Milanas
Milanas
45°28′0″ š. pl. 9°10′0″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 9.16667°r. ilg. / 45.46667; 9.16667 (Milanas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Lombardija Lombardija
Provincija Milano provincija
Meras Giuliano Pisapia
Gyventojų (2008) 1 294 797
Plotas 181,76 km²
Tankumas (2008) 7 124 žm./km²
Vikiteka Milanas
Kirčiavimas Milãnas

Milane išvystyta automobilių (tarp jų – Alfa Romeo) pramonė, metalurgija, naftos apdirbimo, chemijos, lengvoji, maisto, šilko, stambioji poligrafijos pramonė. Daug stambaus kapitalo įmonių. Miestas itin garsus savo mados įmonėmis ir parduotuvėmis, jis laikomas vienu mados pasaulio sostinių šalia Paryžiaus, Niujorko, Londono.

San Babila bažnyčia

Milane yra universitetai, garsusis teatras „La Scala“, daug muziejų. Sant’Ambrogio bažnyčia (IX–XV a.), gotikinė Milano katedra (XIV–XIX a.), Castello Sforzesco pilis (apie XV a.; dabar – muziejus), Santa Maria delle Grazie vienuolynas (XV a., jame yra garsioji da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“, nutapyta 1495–1497 m.).

Istorija

redaguoti

Miestą V a. pabaigoje arba IV a. pradžioje pr. m. e. įkūrė insubrų gentis. Nuo 196 m. pr. m. e. jį valdė romėnai, tai buvo svarbus Romos imperijos ekonominis centras. VI a. langobardai čia įkūrė kunigaikščio rezidenciją. Nuo 774 m. Milaną valdė Karolingai. 801 m. miestas tampa grafystės sostine, IX a. pab. – arkivyskupijos centru. XI a. Milane klestėjo amatai ir prekyba. 1098 m. įsikūrė komuna. 1162 m. imperatoriaus Frydricho I kariuomenė Milaną sulygino su žeme, bet Lombardijos lygos lėšomis jis vėl buvo atstatytas. XIII a. vid. – XV a. miestą valdė Viskončiai; XV a. vid. – XVI a. – Sforcos. Kunigaikštystės sostine Milanas tampa 1385 m. 1815–1859 m. – Lombardijos-Venecijos karalystės centras. 1861 m. Milanas įėjo į Italijos karalystę. 1906 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Milano pavadinimas kilęs iš keltiškų žodžių Mid-lan, kurie reiškia „lygumos vidurį“. Romėnai miestą vadino Mediolanum.

Administravimas

redaguoti

Savivaldybė

redaguoti
 
Milano rajonas

Italijos comuni (savivaldybių) įstatymų leidžiamoji valdžia yra Miesto taryba (Consiglio Comunale). Italijos miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija vieną milijoną, ją sudaro 48 nariai, renkami kas penkerius metus proporcine sistema kartu su mero rinkimais. Vykdomoji valdžia yra Miesto komitetas (Giunta Comunale), sudarytas iš 12 asesorių, kuriuos paskiria ir kuruoja tiesiogiai išrinktas meras. Dabartinis Milano meras yra Giuseppe Sala, nepriklausomas kandidatas, vadovaujantis centro kairiųjų sąjungai, kuriai vadovauja Demokratų partija. Milano savivaldybė suskirstyta į devynis administracinius rajonus (Consigli di Municipio), kurių skaičius sumažėjo nuo buvusių dvidešimties po 1999 metų administracinės reformos.[1] Kiekvieną rajoną valdo Taryba (Consiglio) ir Prezidentas, renkami kartu su miesto meru. Miesto urbanistinė organizacija reguliuojama Italijos Konstitucijos(114 straipsnio), Savivaldybės statuto bei kelių įstatymų, ypač Įstatyminio dekreto 267/2000 – Vietos administracijos bendrojo įstatymo teksto (Testo Unico degli Enti Locali).[2] Po 2016 m. administracinės reformos rajonų tarybos įgijo teisę teikti merui neprivalomas konsultacines nuomones įvairiais klausimais ir yra atsakingos už daugelio vietinių paslaugų teikimą – mokyklų, socialinių paslaugų, atliekų surinkimo, kelių, parkų, bibliotekų ir vietinės prekybos. Be to, jos gauna autonominį finansavimą, skirtą vietos veikloms finansuoti.

Metropolinis miestas

redaguoti

Palazzo Isimbardi yra Milano metropolinio miesto tarybos būstinė. Milanas yra to paties pavadinimo metropolinio miesto sostinė. Pagal paskutinius Italijos vyriausybės sprendimus dėl administracinės reorganizacijos, Milano urbanistinė teritorija yra viena iš 15 metropolinių savivaldybių (città metropolitane) – naujų administracinių vienetų, visiškai pradėjusių veikti nuo 2015 m. sausio 1 d.[3] Naujieji metropoliniai miestai, suteikiantys didelėms urbanistinėms teritorijoms provincijos lygmens administracines galias, buvo sukurti siekiant pagerinti vietos valdžios institucijų veiklą ir sumažinti vietos biudžeto išlaidas, geriau koordinuojant savivaldybių bendradarbiavimą pagrindinių paslaugų (įskaitant transportą, švietimą, socialines programas) teikime bei aplinkos apsaugos srityje.[4] Pagal šią politikos kryptį, Milano merui pavesta vykdyti metropolinio mero (Sindaco metropolitano) funkcijas, vadovaujant metropolinei tarybai (Consiglio metropolitano), kurią sudaro 24 savivaldybių merai iš metropolinio miesto teritorijos. Milano metropolinio miesto vadovybę sudaro metropolinis meras (Sindaco metropolitano) ir metropolinė taryba (Consiglio metropolitano). Nuo 2016 m. birželio 21 d. šias pareigas eina Giuseppe Sala, kuris, būdamas sostinės meru, kartu yra ir metropolinio miesto meras.

Regiono valdžia

redaguoti

Milanas taip pat yra Lombardijos, vieno iš dvidešimties Italijos regionų, sostinė. Lombardija yra toli gražu populiariausias Italijos regionas, kuriame gyvena daugiau nei dešimt milijonų žmonių – beveik šeštadalis visos šalies gyventojų. Regioną valdo Regioninė taryba, kurią sudaro 80 narių, renkamų penkerių metų kadencijai. 2018 m. kovo 26 d. regiono rinkimus triuškinamai laimėjo centro-dešinės koalicija – centristinių ir dešiniųjų partijų sąjunga, kuriai vadovavo Attilio Fontana. Ši koalicija nugalėjo socialistų, liberalų ir ekologų bloką bei trečiosios partijos kandidatą iš populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo. Konservatoriai regione valdžią išlaiko beveik nepertraukiamai nuo 1970 metų. Šiuo metu regioninėje taryboje yra: (i)48 nariai iš centro-dešinės koalicijos, (ii) 18 narių iš centro-kairės koalicijos ir 13 narių iš Penkių žvaigždučių judėjimo.[5] Regiono vyriausybės būstinė yra „Palazzo Lombardia“, 161,3 metro (529 pėdų) aukščio pastatas, kuris yra penktas pagal aukštį Milane.

Žymios vietos

redaguoti
  • Milano katedra. Miesto centrą sudaro Katedros aikštė ir ovalo formos viduramžių senamiestis su žiediniu gatvių tinklu. Milano katedra – penkianavė bazilika, 1387 m. pradėta statyti arkivyskupo Antonio da Saluco nurodymu. Statybos tęsėsi iki XIX a. pab. tačiau pirmojo projekto gotikinis stilius buvo išlaikytas. Tai pirmoji pagal dydi Italijos bažnyčia. Jos ilgis 158 m, plotis 93 m, aukštis 180 m. Liftu galima pakilti ant bažnyčios stogo, kurį puošia net 2245 skulptūros. Žemyn patartina nusileisti laiptais (158 pakopos), kad būtų galima perprasti katedros konstrukciją. Viename aukščiausių bokštų 1774 m. pastatyta paauksuota vario Madonina – garsioji Dievo Motinos statula.
  • La Scala. Teatras pastatytas Santa Maria della Scala bažnyčios vietoje. Pirmajame – barokiniame – teatro pastate vaidinta nuo 1717 m. tačiau jis sudegė. Naują teatro projektą sukūrė neoklasicizmo atstovas Džiuzepė dal Piermarini. 1955 m. atidarytas „Mažasis teatras“ („La Piccolo Scala“), kuriame statomos kamerinės operos. Ten pat veikia teatro muziejus. Prieš teatrą, La Scala aikštėje stovi paminklas Leonardui da Vinčiui (sukūrė skulptorius Pjetro Magno).
  • Sforcų pilis (it. Castello Sforcesco). Ji pastatyta apie 1450-68 m. buvusios Viskončių pilies vietoje. Architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, juosiami sienos su kampiniais bokštais, pagrindiniai vartai, vidaus kiemeliai. Tai viena prašmatniausių Italijos pilių. Milano valdovas Francesco I Sforza architektams Giovanni da Milano ir Filarete pavedė statyti ir restauruoti senąją pilį. XIX a. pradžioje restauruota pilis atgavo XIV-XVI a. pavidalą. Dabar čia įsikūrę įvairūs muziejai ir pinakoteka. Čia galima pamatyti paskutinį nebaigtą Mikelandželo kūrinį – Pieta Rondonini.

Universitetai

redaguoti
  • .Milano universitetas (dar žinomas kaip „Valstybinis universitetas“), įkurtas 1924 m., yra didžiausias viešasis mokymo ir mokslinių tyrimų universitetas mieste.[6] Milano universitetas yra šeštas pagal dydį universitetas Italijoje, su maždaug 60 000 studentų ir 2 500 dėstytojų.[7] Ypač stiprios akademinės sritys yra medicina, teisė, politika ir tvarumas. Tarp žymių šio universiteto absolventų – buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi ir Nobelio premijos laureatai.
 
Milano Bikokos universitetas
  • Milano-Bikokos universitetas (University of Milano-Bicocca), įkurtas 1998 m., yra naujausia aukštojo mokslo įstaiga mieste, orientuota į mokslą ir technologijas. Universitetas įsikūręs buvusioje pramoninėje teritorijoje ir šiuo metu jame studijuoja daugiau nei 30 000 studentų, iš kurių daugiau kaip 60 % sudaro moterys.[8] Kaip ir jo pirmtakas, šis universitetas yra viena geidžiamiausių vietų medicinos studentams. 2020 m. žurnalo „Times Higher Education“ pasauliniame jaunųjų universitetų reitinge jis užėmė 82-ąją vietą tarp daugiau nei 300 vertintų universitetų.[9] It ranked 82nd among over 300 young colleges in the 2020 Times Higher Education World University Rankings.[10]
  • Milano politechnikos universitetas yra seniausias miesto universitetas, įkurtas 1863 metais. Su daugiau nei 40 000 studentų, tai yra didžiausias technikos universitetas Italijoje.[11] Pagal 2022 m. QS pasaulio universitetų reitingą inžinerijos ir technologijų srityje, jis užėmė 13-ąją vietą pasaulyje. Jis taip pat užėmė 6-ąją vietą pasaulyje dizaino srityje, 9-ąją – civilinės ir statybų inžinerijos, 9-ąją – mechanikos ir aerokosmoso inžinerijos bei 7-ąją – architektūros srityje. Tai geriausias universitetas Italijoje.
  • Šventojo Širdies Katalikiškasis universitetas (Catholic University of the Sacred Heart) yra didžiausias privatus universitetas Europoje ir didžiausias katalikiškas universitetas pasaulyje, turintis 42 000 studentų.[12] and the largest Catholic University in the world with 42,000 enrolled students.[13] Agostino Gemelli universitetinė poliklinika yra medicinos fakulteto mokomoji ligoninė ir pavadinta universiteto įkūrėjo – pranciškonų vienuolio, gydytojo ir psichologo Agostino Gemelli – vardu.
  • Bokoni universitetas (Bocconi University) yra privatus vadybos ir finansų universitetas, įkurtas 1902 m. Jis laikomas geriausiu universitetu Italijoje savo srityse ir vienu geriausių pasaulyje. 2020 m. QS pasaulio universitetų reitinge jis užėmė 7-ąją vietą pasaulyje ir 3-iąją Europoje verslo ir vadybos studijų srityje, taip pat 1-ąją vietą ekonomikos ir ekonometrijos srityje už JAV ir JK ribų. 2018 m. „Financial Times“ jį įvardijo kaip 6-ą geriausią verslo mokyklą Europoje. „Forbes“ 2017 m. reitinge Bocconi universitetas buvo 5-as pasaulyje tarp vienerių metų MBA programų.[14] Bocconi University also ranks as the fifth-best one-year MBA course in the world, according to the Forbes 2017 ranking.[15]
  • Vita-Salute San Raffaele universitetas yra privatus medicinos universitetas, susijęs su San Raffaele ligonine.[16]
  • Kalbų ir komunikacijos universitetinis institutas (University Institute of Languages and Communication, žinomas kaip IULM) – tai privatus universitetas, įkurtas 1968 m., anksčiau vadintas Milano Kalbų institutu. Tai buvo pirmasis universitetas Italijoje, pasiūlęs viešųjų ryšių kursus. Vėliau jis tapo svarbiu centru verslo komunikacijos, žiniasklaidos ir reklamos, vertimo ir interpretavimo, komunikacijos kultūros ir meno rinkose, turizmo bei mados srityse.[17]

Sportas

redaguoti

Olimpinės žaidynės

redaguoti

Milanas ir Kortina d'Ampecas rengs 2026 m. žiemos olimpines žaidynes.

Futbolas

redaguoti

Milane 1934 m. vyko II pasaulio futbolo čempionatas, 1980 m. – VI Europos futbolo čempionatas, o 1990 m. – XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Miestą atstovauja šie klubai:

Miestai partneriai

redaguoti

Milanas turi 15 oficialių miestų partnerių.[18]

Miestas Šalis Data
San Paulas   Brazilija 1961
Čikaga   Jungtinės Amerikos Valstijos 1962
Lionas   Prancūzija 1967
Frankfurtas   Vokietija 1969
Birmingemas   Jungtinė Karalystė 1974
Dakaras   Senegalas 1974
Šanchajus   Kinija 1979
Osaka   Japonija 1981
Tel Avivas   Izraelis 1997
Betliejus   Palestina 2000
Torontas   Kanada 2003
Krokuva[19]   Lenkija 2003
Melburnas   Australija 2004

Miestų partnerystė su Sankt Peterburgu (prasidėjusi 1967 m.) buvo sustabdyta 2013 m. po Rusijos „antihomoseksualų propagandos įstatymo“.[20]

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ „The Borough Councils of Milan“. Municipality of Milan. Suarchyvuota iš originalo 18 April 2015. Nuoroda tikrinta 18 October 2012.
  2. ↑ „Local self-government authority system under the Italian legislation“. Italian Ministry of Internal Affairs. Suarchyvuota iš originalo 18 February 2017. Nuoroda tikrinta 18 October 2012.
  3. ↑ „Spending Review Act“. Italian Government. Suarchyvuotas originalas 14 July 2012. Nuoroda tikrinta 18 October 2012.
  4. ↑ „Metropolitan cities in Italy“. Suarchyvuota iš originalo 31 May 2020. Nuoroda tikrinta 26 May 2020.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. ↑ „Council on Tall Buildings and Urban Habitat“. Suarchyvuotas originalas 27 October 2012. Nuoroda tikrinta 18 October 2012.
  6. ↑ „University of Milan – Our heritage, our future“. Suarchyvuota iš originalo 12 June 2023. Nuoroda tikrinta 12 June 2023.
  7. ↑ „Largest universities in Italy“. Italian Ministry of Education, Universities and Research. Suarchyvuota iš originalo 6 November 2018. Nuoroda tikrinta 4 November 2012.
  8. ↑ „Enrolled students – figures“. Milan Bicocca University. Suarchyvuota iš originalo 28 July 2017. Nuoroda tikrinta 4 November 2012.
  9. ↑ „Università Milano e Lombardia: le Facoltà che piacciono di più“. Il Giorno. 21 October 2021. Suarchyvuota iš originalo 6 November 2021. Nuoroda tikrinta 6 November 2021.
  10. ↑ „University of Milan-Bicocca“. timeshighereducation.com. Times Higher Education. Suarchyvuota iš originalo 13 June 2020. Nuoroda tikrinta 16 December 2019.
  11. ↑ „Facts at a Glance“. www.english.polimi.it. Politecnico di Milano. Suarchyvuotas originalas 28 November 2012. Nuoroda tikrinta 13 March 2009.
  12. ↑ „La Cattolica: I numeri“ (italų). Università Cattolica del Sacro Cuore. Suarchyvuotas originalas 23 September 2012. Nuoroda tikrinta 23 July 2012.
  13. ↑ „Relazione letta dal Rettore Magnifico Prof. Lorenzo Ornaghi per l'inaugurazione dell'A.A. 2003–2004“ [Report Read by the Rector Prof. Lorenzo Ornaghi for the Inauguration of the 2003–2004 Academic Year] (PDF) (italų). Università Cattolica del Sacro Cuore. 5 November 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 9 August 2011.
  14. ↑ „European Business School Rankings 2018“. Financial Times. Suarchyvuota iš originalo 3 December 2018. Nuoroda tikrinta 4 November 2012.
  15. ↑ „Best International MBAs: One-Year Programs“. Forbes (anglų). Suarchyvuota iš originalo 28 April 2019. Nuoroda tikrinta 28 April 2019.
  16. ↑ „Vita-Salute San Raffaele University – Università Vita-Salute San Raffaele“. Unisr.it. Suarchyvuota iš originalo 7 March 2019. Nuoroda tikrinta 13 March 2009.
  17. ↑ „Libera Università di Lingue e Comunicazione IULM“. Crui.it. Suarchyvuotas originalas 26 October 2007. Nuoroda tikrinta 13 March 2009.
  18. ↑ „Città gemellate: Milano è gemellata con 14 città“ (italų). Milan, Italy: Commune di Milano. Suarchyvuotas originalas 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2015-03-31.
  19. ↑ „Kraków - Miasta Bliźniacze“ [Kraków - Twin Cities]. Miejska Platforma Internetowa Magiczny Kraków (lenkų). Suarchyvuota iš originalo 2013-07-02. Nuoroda tikrinta 10 August 2013.
  20. ↑ „Russia banned "gay propaganda". Milan ends twinning“. Ilfattoquotidiano.it. Nuoroda tikrinta 14 September 2013.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Milanas&oldid=7582085"