Diuseldorfas – vok. Düsseldorf, Vokietijos miestas, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės sostinė, išsidėstęs Žemutinio Reino lygumo viduryje, didžiąja dalimi dešiniajame Reino krante, kur į vieną iš Reino atšakų įteka Diuselio upelis, kuris ir davė miestui vardą. Kairiame Reino krante yra Oberkassel, Niederkassel, Heerdt ir Lörick kvartalai.

Diuseldorfas
vok. Düsseldorf
            
Reinas Diuseldorfe
Diuseldorfas
Diuseldorfas
51°14′0″ š. pl. 6°47′0″ r. ilg. / 51.23333°š. pl. 6.78333°r. ilg. / 51.23333; 6.78333 (Diuseldorfas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Šiaurės Reinas-Vestfalija Šiaurės Reinas-Vestfalija
Regionas Diuseldorfas
Gyventojų (2011.12.31) 592 393
Plotas 217 km²
Tankumas (2011.12.31) 2 730 žm./km²
Altitudė 38 m
Pašto kodas 40210–40629
Tel. kodas 0211
Tinklalapis www.duesseldorf.de
Vikiteka Diuseldorfas
Kirčiavimas Diùseldorfas

Svarbus upinis uostas prie Reino. Yra Lohauzeno oro uostas. Didelis finansinis ir pramoninis centras (automobilių, vagonų, staklių, kitokių įrengimų, elektronikos gamyba, chemijos, siuvimo, tekstilės, stiklo, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė). Veikia universitetas, meno muziejus (grafikos, dailės, skulptūros dirbiniai), šiuolaikinio meno muziejus, menų akademija. Mieste išlikę XII–XVIII a. architektūros paminklų (rotušė, pilis, bažnyčios).[1]

Istorija

redaguoti
 
Karaliaus alėja yra viena brangiausių apsipirkimo gatvių Vokietijoje

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1135 m. kaip Dusseldorp. Naujaisiais laikais miestas formavosi kaip sunkiosios pramonės centras, tačiau dabar vyrauja paslaugos.

2011 m. Diuseldorfe buvo surengtas „Eurovizijos“ dainų konkursas.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Gyvenvietė kūrėsi prie Diuselio upės (Reino intakas), todėl ir buvo pavadinta Düsseldorf (vok. „Diuselio kaimas“).

Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, o 1988 m. – VIII Europos futbolo čempionatas. Stipriausias miesto klubas TSV Fortuna Düsseldorf, taip pat yra VfL Benrath klubas.

Nuorodos

redaguoti
  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 142

Galerija

redaguoti