Atverti pagrindinį meniu

Varšuvos lietuviaiVaršuvos mieste gyvenę ir gyvenantys išeiviai iš Lietuvos.

IstorijaKeisti

Lietuviai pirmuosius tampresnius ryšius su šiuo Mozūrijos miestu ėmė megzti XVI a. viduryje, kai po Liublino unijos jame vykdavo bendri ATR seimai. Ištekėjusi už Mozūrijos kunigaikščio Jonušo I, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio duktė Danutė pakvietė lietuvių statybininkus pastatyti šiame mieste gotikinę bažnyčią. [1] Keliautojų iš Lietuvos padaugėjo, kai 1596 m. Varšuva tapo šalies sostine. 1765 m. Stanislovo Augusto įsteigtoje Riterių mokykloje mokėsi vėliau pagarsėję kariuomenės vadai: Tadas Kosciuška, Jokūbas Jasinskis, Kazimieras Nestoras Sapiega. Nemažai išeivių iš Lietuvos Varšuvoje kovėsi per 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimus.

XIX a. antrojoje pusėje, ypač po Vilniaus universiteto uždarymo, Varšuvoje padaugėjo studentų iš Lietuvos. Jie studijavo Universitete (Polikarpas Girštautas, Juozapas Ignotas Lukaševičius, Juozas Kėkštas, Albinas Žukauskas, Natalija Likevičienė), Muzikos institute (Beatričė Grincevičiūtė, vėliau Gražina Bacevičiūtė), Kunigų seminarijoje (Mykolas Pranciškus Karpavičius, Juozapas Holiakas, Antanas Martynaitis, Andrius Holiakas, Jurgis Radzinskas, Antanas Martynaitis), Politechnikos institute (Stasys Čiurlionis), vargonininkų mokyklose (Balys Valušis, Jonas Brundza, Juozas Žilevičius, Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius), sociologijos kursuose (prelatas Kazimieras Steponas Šaulys); Žemės ūkio akademijoje (Jonas Pajaujis) ir kitur.

1888 m. įsikūrė liberalios orientacijos visuomeninė politinė varšuviečių lietuvių organizacija „Lietuva“, kurios pirmininku buvo išrinktas studentas medikas Jonas Gaidamavičius-Gaidys. Organizacija leido laikraščius „Varpas“ (1889–1905 m.), „Ūkininkas“ (1890–1905 m.), „Naujienos“ (1901–1903 m.), jos sekretoriumi buvo universitete studijavęs Vincas Kudirka. Veikė Jurgio Pesio lietuviška spaustuvė, miesto dailės mokyklai vadovavo tapytojas Kazimieras Stabrauskas, joje dėstė ir Ferdinandas Ruščicas, mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Varšuvos medicinos-chirurgijos akademijoje profesoriavo Jurgis Aleksandravičius; darbavosi rašytojai Marija Lastauskienė ir Juozapas Albinas Herbačiauskas; istorikas Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis; poetas Juozas Baltrušaitis; kompozitoriai Aleksandras Kačanauskas ir Stasys Kezūra, tapytojas Antanas Žmuidzinavičius. Varšuvos realinės mokyklos kapelionu dirbo Justinas Staugaitis, vėliau tarnavęs Šv. Aleksandro bažnyčios vikaru.

Iki Pirmojo pasaulinio karo varšuviečiai lietuviai turėjo net savo bažnyčią, kurią jiems padovanojo globėja kunigaikštienė Marija Radvilienė. [2] Bažnyčioje vargonavo ir vedė chorą Viktoras Žadeika. Iš Lietuvos kilę dvarininkai buvo įkūrę draugiją „Związek Wielkego Księstwa Litewskiego“, kuri pasisakė už vieningą Lietuvos-Lenkijos valstybę. Jiems prieštaravę susijungė į „Lietuvių valstybininkų sąjungą“. Kunigas Jurgis Matulaitis-Matulevičius redagavo katalikišką darbininkų laikraštį „Pracownik Polski“, o Lietuvos socialdemokratų partijos grupei Lenkijoje vadovavo Pranas Ancevičius. Miesto kalėjime buvo kalinami Andrius Domaševičius, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Liudvikas Janavičius, Zigmas Aleksa-Angarietis.

1904 m. įsikūrė Varšuvos lietuvių savišalpos draugija, kuri rengė vaidinimus, organizavo suaugusiųjų kursus, paskaitas. Prie jos susikūrusiam jaunimo chorui globojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, taip pat chorvedžiai Stasys Šimkus, Jonas Bendorius ir Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius. Chore dainavo J. Štarka, J. Bendorius, A. Iešmantą, V. Žadeika ir kiti lietuviai studentai. Draugija, jungusi apie 300 narių, veikė iki 1939 m., 1923-34 m. jai vadovavo žinomas rašytojas Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis. 1938 metais buvo pradėtas leisti laikraštis lenkų kalba „Lituanica“, kurį po dviejų numerių lenkų valdžia uždarė. Spėjama, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą šioje Lenkijos sostinėje gyveno apie du tūkstančius lietuvių.

Veikla po Antrojo pasaulinio karoKeisti

Pokaryje mieste įsikūrė persikėleliai iš Lietuvos. Varšuvos įstaigose dirbo istorikai Barbora Vileišytė (tyrusi ir Varšuvos lietuviškos Jurgio Pesio spaustuvės veiklą), Sara Šner-Nišmit, Politechnikos institute dėstė Rimas Vaina, Universitete – Sigitas Kraužlys, Bronius Makauskas. Susibūrė Lituanikos klubas, nuomuojantis patalpas prie Lenkijos Seimo, prestižinėje Wiejska gatvėje. Klubo lankytojai – varšuviečiai-lietuviai; vėliau pradėjo lankytis iš Seinų-Punsko krašto kilę studentai: (Alicija Zimnickaitė, Sigitas Birgelis, Rimas Vaina, Juozas Bliūdžius, Romas Vitkauskas, Linas Domarackas, Juozas Sigitas Paransevičius, Algirdas Vektorius, Algirdas Vaicekauskas, Darius Zimnickas, Eugenijus Petruškevičius, Valdas Samonis, Anastazija Sidarienė, Alicija Sitarskienė; atvažiuodavo tautiečiai iš JAV ir Kanados; užsukdavo negausūs komandiruotieji iš Lietuvos. Kartu buvo švenčiamos Velykos, Kalėdos, Naujieji metai; vaišinamasi suneštinėmis vaišėmis. Baldais aprūpino Viktoras Vaina iš Suvalkų. 1957 m. gruodžio 15 d. įsikūrė Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos skyrius, jos pirmininku išrinktas Zigmas Baltrušaitis. 1960-72 m. pradėtas leisti žurnalas „Aušra“, o 1971-72 m. – nepriklausomas žurnalas „Varsnos“ (pastarojo leidinio iniciatoriai – Bronius Mickevičius ir Rimas Vaina). 1980 m. pasirodė ir lietuviškas kalendorius, parengtas L. Jonuškos ir B. Makausko; trumpai ėję leidiniai „Vingis“, „Varšuvos lietuvis“ (pastarasis 1976-80 m.). Dėl nesumokėtų nuomos mokesčių patalpos Wiejska gatvėje buvo prarastos, o draugijos skyrius po ilgų klaionių įsikūrė Noakowskio gatvėje. [3]

Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos skyriaus pastangomis 1968 m. prie M. K. Čiurlionio gyvenamo namo ir jo mirties vietoje buvo pritvirtintos paminklinės lentos. Varšuviečiai lietuviai surado ir nupirko M. K. Čiurlioniui priklausiusį fortepijoną, kuris vėliau buvo perduotas dailininko ir kompozitoriaus muziejui Druskininkuose.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui ir politiniam atšilimui Lenkijoje, draugija buvo pavadinta Lenkijos lietuvių draugija. Skyriaus veikla suaktyvėjo, pradėjo lankytis daugiau tautiečių iš Lietuvos. Pagausėjo vaikų, norinčių mokytis lietuviškai, todėl buvo įkurta šeštadieninė mokyklėlė. Mokinius mokė žinomi savo srities specialistai: Lietuvos geografiją dėstė docentas Sigitas Kraužlys, piešimą – dailininkė Alicija Zimnickaitė, istoriją – Dr. Bronius Makauskas, muziką – studentės iš Lietuvos. Sukaupta lietuviškų knygų biblioteka. Draugija organizavo įvairius muzikinius renginius, talkino parodose dalyvaujantiems lietuvių dailininkų grupės LDK nariams, kitiems menininkams. Sirgaliai palaikė Varšuvos klubų spalvas ginusius lietuvių sportininkus: Andrių Jurkūną, Tomą Pačėsą, Alvydą Tenį, Rolandą Jarutį, Tomą Žvirgždauską. Res Sacra Miser koplyčioje kas mėnesį aukojamos lietuviškos mišios.

IšnašosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

LiteratūraKeisti

  • Iš Varšuvos lietuvių gyvenimo. Aušra, Punskas, 2009