Mazovijos vaivadija

Mazovijos vaivadija (lenk. województwo mazowieckie) – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje. Centras – Varšuva. Vaivadija sudaro 11,4% šalies teritorijos. Šiaurėje ribojasi su Varmijos Mozūrų vaivadija, šiaurės vakaruose – Kujavijos Pamario vaivadija, pietvakariuose – Lodzės vaivadija, pietuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietryčiuose – Liublino vaivadija, o šiaurės rytuose – Palenkės vaivadija.

Mazovijos vaivadija
Województwo mazowieckie
Mazovijos vaivadijos vėliava Mazovijos vaivadijos herbas
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras Varšuva
Pavietai 37
Įkūrimo data 1999 m.
Gyventojų (2014[1]) 5 316 840
Plotas 35 558,47 km²
Tankumas (2014[1]) 150 žm./km²
Tinklalapis www.mazovia.pl
Vikiteka Mazovijos vaivadijaVikiteka

Istorija redaguoti

 
Istorinis Mazovijos regionas

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. rytinėje ir šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentys jotvingiai, galindai ir prūsai. Antrame mūsų eros amžiuje palei Vyslą link jos aukštupio įsikūrė ir plito toliau gotai,perskirdami baltų genčių apgyvendintą plotą.Šios vaivadijos teritorijoje esančias žemes į rytus nuo Vyslos upės X a. pabaigoje užkariavo lenkų kunigaikštis Meška I. Nuo X a. iki 1526 m. didžioji dalis dabartinės vaivadijos žemių priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1795 m. Mazovijos vaivadijai. Nuo 1795 m. iki 1807 m. šiaurinė vaivadijos dalis priklausė Prūsijos karalystės Naujajai Rytų Prūsijai, rytinė Pietų Prūsijai, pietinė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 18071816 m. šiaurės rytinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, pietrytinė Sedlcų, pietinė Radomo, vidurinė Varšuvos ir vakarinė Plocko departamentui.

18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, Mazovijos vaivadijai ir Plocko vaivadijai. 18371844 m. priklausė Augustavo gubernijai, Mazovijos gubernijai ir Plocko gubernijai. 18441867 m. priklausė Augustavo gubernijai, Radomo gubernijai, Plocko gubernijai ir Varšuvos gubernijai. 18671915 m. priklausė Lomžos gubernijai, Radomo gubernijai, Sedlcų gubernijai, Plocko gubernijai ir Varšuvos gubernijai.

19151918 m. šiaurinė dalis priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai, o pietinė dalis Liublino Generalgubernijai. 19181939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai ir Liublino vaivadijai. 19391945 m. šiaurinė dalis priklausė Trečiojo Reicho Rytų Prūsijai, o pietinė Generalgubernijai.

19451975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Varšuvos vaivadijai. 19751998 m. priklausė Varšuvos, Plocko, Cechanuvo, Ostrolenkos, Sedlcų ir Radomo vaivadijoms.

Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Varšuvos, Plocko, Ciechanovo, Ostrolenkos, Siedlcės ir Radomo vaivadijas remiantis 1998 m. Vietinės valdžios reorganizacijos aktu. Vaivadijos vardas kilo nuo tradicinio regiono pavadinimo Mazovija, tačiau jos ribos nesutampa su istoriniu Mazovijos regionu: pietinė vaivadijos dalis su Radomo miestu priklauso istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, o Mazovijai priklausanti Lomža ir jos apylinkės dabar yra Palenkės vaivadijoje.

Dalis dabartinių Losicės, Sedlcų, Palenkės Sokoluvo ir Vengruvo apskričių žemių nuo XIIIXIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Administracinis suskirstymas redaguoti

 
Vaivadijos administracinis suskirstymas

Vaivadija sudaryta iš 37 apskričių ir 5 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 314 valsčių, iš kurių 35 miesto tipo, 50 kaimo-miesto ir 229 kaimo tipo.

Miestai-apskritys

Miestai ir miesteliai redaguoti

Herbas Miestas Apskritis Gyventojai Aps.
(km²)
Gyv. tank.
(žm./km²)
  Varšuva miestas-apskritis 1 720 398 517,90 3322
  Radomas miestas-apskritis 222 496 111,80 1990
  Plockas miestas-apskritis 126 061 88,06 1432
  Sedlcės miestas-apskritis 77 392 31,87 2428
  Pruškuvas Pruškuvo 56 929 19,19 2967
  Ostrolenka miestas-apskritis 53 572 29,00 1852
  Legionovas Legionovo 52 400 13,60 3853
  Cechanuvas Cechanuvo 44 963 32,84 1369
  Otvockas Otvocko 44 487 47,33 940
  Piasečnas Piasečno 42 295 16,22 2608
  Žyrarduvas Žyrarduvo 41 220 14,35 2872
  Mazovijos Minskas Mazovijos Minsko 38 697 13,12 2949
  Sochačevas Sochačevo 37 585 26,13 1438
  Volominas Volomino 37 117 17,24 2153
  Mlava Mlavos 29 652 35,50 835
  Zombkai Volomino 28 644 11,13 2574
  Mazovijos Novy Dvuras Mazovijos Novy Dvuro 27 774 28,27 982
  Mazovijos Grodziskas Mazovijos Grodzisko 27 767 13,19 2105
  Viškuvas Viškuvo 27 126 20,78 1305
  Markos Volomino 26 753 26,03 1028
  Piastuvas Pruškuvo 22 922 5,76 3980
  Mazovijos Ostruva Mazovijos Ostruvo 22 536 22,09 1020
  Plonskas Plonsko 22 486 11,60 1938
  Juzefuvas Otvocko 20 132 23,92 842
  Kobilka Volomino 19 723 19,64 1004
  Pionkos Radomo 19 120 18,34 1043
  Sulejuvekas Mazovijos Minsko 19 120 19,31 990
  Pultuskas Pultusko 19 078 23,00 829
  Gostininas Gostinino 18 888 32,40 583
  Palenkės Sokoluvas Palenkės Sokoluvo 18 481 17,50 1056
  Serpcas Serpco 18 368 18,60 988
  Kozenicė Kozenicės 17 886 10,45 1712
  Zelonka Volomino 17 464 79,48 220
  Konstancin Jeziorna Piasečno 16 963 17,74 956
  Pšasnyšas Pšasnyšo 16 796 25,16 668
  Garvolinas Garvolino 16 773 22,08 760
  Lomiankai Vakarų Varšuvos 16 637 8,40 1981
  Milanuvekas Mazovijos Grodzisko 16 126 13,52 1193
  Grujecas Grujeco 15 533 8,57 1812
  Vengruvas Vengruvo 12 641 35,50 356
  Brvinuvas Pruškuvo 12 525 10,06 1245
  Bloniai Vakarų Varšuvos 12 344 9,12 1354
  Šydlovecas Šydloveco 11 873 21,93 541
  Varka Grujeco 11 435 26,77 427
  Gura Kalvarija Piasečno 11 428 13,72 833
  Karčevas Otvocko 10 271 28,12 365
  Mazovijos Makuvas Mazovijos Makuvo 9 755 10,30 947
  Radziminas Volomino 9 699 23,32 416
  Mazovijos Ožaruvas Vakarų Varšuvos 8 848 5,71 1550
  Žurominas Žuromino 8 810 11,11 793
  Zvolenas Zvoleno 7 958 15,91 500
  Tluščas Volomino 7 594 7,91 960
  Naselskas Mazovijos Novy Dvuro 7 470 12,57 594
  Bialobžegai Bialobžegų 7 294 7,51 971
  Losicė Losicės 7 176 23,75 302
  Lochuvas Vengruvo 6 559 13,39 490
  Mščonuvas Žyrarduvo 6 247 8,56 730
  Pžisucha Pžisuchos 6 154 7,02 877
  Lipskas Lipsko 5 702 15,70 363
  Ilža Radomo 5 062 15,83 320
  Laskaževas Garvolino 4 884 15,35 318
  Racionžas Plonsko 4 642 18,60 250
  Pilava Garvolino 4 370 6,62 660
  Skariševas Radomo 4 219 27,49 153
  Želechuvas Garvolino 4 134 12,14 341
  Serockas Legionovo 4 094 13,43 305
  Gombinas Plocko 4 053 27,95 145
  Tarčinas Piasečno 3 919 5,24 748
  Nove Miasto prie Pilicos Grujeco 3 862 11,25 343
  Podkova Lešna Mazovijos Grodzisko 3 861 10,13 381
  Halinuvas Mazovijos Minsko 3 619 2,84 1274
  Zakročimas Mazovijos Novy Dvuro 3 321 19,97 166
  Glinojeckas Cechanuvo 3 096 7,37 420
  Mišinecas Ostrolenkos 2 950 10,74 275
  Kalušinas Mazovijos Minsko 2 921 12,30 237
  Drobinas Plocko 2 898 9,65 300
  Choželė Pšasnyšo 2 793 17,51 160
  Višogrudas Plocko 2 767 12,96 214
  Ružanas Mazovijos Makuvo 2 630 6,67 394
  Mogelnica Grujeco 2 384 12,98 184
  Kosuv Lackai Palenkės Sokoluvo 2 086 11,57 180
  Bežunas Žuromino 1 894 12,07 157
  Brokas Mazovijos Ostruvo 1 892 28,06 67
  Mordai Sedlcų 1 843 4,54 406
  Višmežicė Bialobžegų 873 16,84 52
3 385 348 2 169,19 1 561

Vaivadijoje yra 85 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 5 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 30 miesto tipo valsčius.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]