1792 m.

Metai: 1789 1790 1791 - 1792 - 1793 1794 1795 MDCCXCII metai
Dešimtmečiai: 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as
Šimtmečiai: XVII amžius - XVIII amžius - XIX amžius
2 tūkstantmetis
1792 metai‎ (3 psl.)

1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje redaguoti

Sausio 12 d – Žasliams suteiktos Magdeburgo teises ir herbas;
Sausio 13 d. – Plungei suteiktos Magdeburgo teisės;
Birželio 11 d. – Myriaus mūšis - vienas pirmųjų 1792 m. ATR-Rusijos karo mūšių;
Birželio 15 d. – Simnui sugražintos 1776 m. prarastos miesto teisės. Per politinę suirutę miestas jas vėl prarado;
Birželio 20 d. – į Kauną be mūšio įžengė Rusijos kariuomenė; jai vadovavęs generolas Aleksejus Chruščiovas, į Kauno parapinę bažnyčią suvaręs visus miestiečius, liepė jiems iškilmingai prisiekti ne tik Targovicos konfederacijai (kuri, remiant Rusijai, bus paskelbta tik birželio 25 d. Vilniuje), bet ir Rusijos imperatorei Jekaterinai II.

Sausio 7 d. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (m. 1863 m.).
Balandžio 27 d. – Antanas Gelgaudas, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas (m. 1831 m.).

Nedatuota

Henrikas Jurgis Vincentas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Rusijos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1854 m.).
Kalikstas Kasakauskis, Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas (m. 1866 m.).

Rugpjūčio 17 d. – Johanas Filipas Holchauseris, žymiausias Abiejų Tautų Respublikos XVIII a. medalininkas (g. 1731 m.).

Nedatuota

Benediktas Dobševičius, filosofas, fizikas, žymiausias kompromisinės krypties filosofas scholastikos žlugimo Lietuvoje laikotarpiu (g. 1722 m.).

Sausio 9 d. – sudaryta Jasų taikos sutartis, užbaigusi rusų-turkų karą 1787-1792 metais;
Rugpjūčio 19 d. – prasidėjo Argonne manevrai, Prancūzijos ir Austrijos kariuomenų veiksmai ir susidūrimai Šiaurės Rytų Prancūzijoje, prie Nyderlandų. Jie vyko iki rugsėjo 20 d.;
Lapkričio 6 d. – Belgijos vietovės Jemappes apylinkėse (dabar Prancūzija) įvyko Jemappes mūšis.

Vasario 29 d. – Džoakinas Antonijus Rosinis, italų kompozitorius, vienas iš didžiausių italų operos kūrėjų (m. 1868 m.).
Gegužės 13 d. – Pijus IX, Palaimintasis popiežius, 255-as katalikų bažnyčios vadovas, tarnystę ėjęs nuo 1846 m. birželio 16 d. iki 1878 m. vasario 7 d. Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas (m. 1878 m.).
Gegužės 15 d. – Jakob Mayer Rothschild, prancūzų bankininkas, Rotšildų (Rothschild) šeimos atstovas (m. 1868 m.).
Rugsėjo 16 d. – Heinrich Freiherr von Bülow, Prūsijos politinis veikėjas (m. 1846 m.).
Lapkričio 20 d. – Nikolajus Lobačevskis, rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas (m. 1856 m.).
Gruodžio 12 d. – Aleksandras Ypsilantis, Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris (m. 1828 m.).
Gruodžio 16 d. – Antonijus Koracis, italų vėlyvojo klasicizmo architektas, dirbęs Lenkijoje bei Lietuvoje (m. 1877 m.).

Nedatuota

Nikolajus Dolgorukovas, Rusijos imperijos valstybinis ir karinis veikėjas (m. 1847 m.).

Kovo 1 d. – Leopoldas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m (g. 1747 m.).
Kovo 3 d. – Robertas Adamas, škotų architektas, dizaineris (g. 1728 m.).
Kovo 29 d. – Gustavas III, 1771-1792 m. Švedijos karalius (g. 1746 m.).
Rugpjūčio 3 d. – Ričardas Arkraitas, britų išradėjas ir pramonininkas^[1] (g. 1733 m.).