Charkivo sritis arba Charkovo sritis (ukr. Харківська область arba Харківщина) – Ukrainos sritis šalies rytuose. Rytuose ribojasi su Luhansko, pietuose su Donecko ir Dniepropetrovsko, vakaruose su Poltavos, šiaurės vakaruose su Sumų sritimis, šiaurėje su Rusija. Administracinis centras – Charkivas.

Charkovo sritis
ukr. Харківська область
Charkovo srities vėliava Charkovo srities herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Charkovas
Rajonai 27
Srities pavaldumo miestai 7
Rajono pavaldumo miestai 10
Įkūrimo data 1932 m. vasario 27 d.
Gubernatorius Oleksijus Kučeras
Олексій Кучер
Gyventojų (2006) 2 808 700 (3)
Plotas 31 415 km² (4)
Tankumas (2006) 89 žm./km²
Tel. kodas + 380 57
Tinklalapis [1]
Vikiteka Charkovo sritisVikiteka

Geografija redaguoti

 
Šiaurinio Doneco upė

Plotas redaguoti

Srities plotas 31 415 km², tai sudaro 5,2 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai redaguoti

75 % srities vandens resursų priklauso Dono baseinui. Iš viso Charkivo srityje teka 157 upės kurių ilgis daugiau negu 10 km, bendras jų ilgis 4651 km. Ilgiausios upės – Šiaurinis Donecas (srities teritorijoje 380 km), Oskolas (147 km), Uda (145 km), Bereka (113 km).

Srityje apie 1960 ežerų ir kūdrų ir 50 tvenkinių .

Reljefas redaguoti

Šiaurinė srities teritorija priklauso Vidurinės Rusijos aukštumai, rytinė Poltavos lygumai ir Priednieprės žemumai. Aukščiausia vieta išsidėsčiusi šiaurinėje dalyje, Zoločivo rajone – 236 m.

Klimatas redaguoti

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -7 °C, vasaros – 21 °C.

Dirvožemiai redaguoti

Srities teritorija išsidėsčiusi stepių zonoje.

Augalija ir gyvūnija redaguoti

Miškai užima 11 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti šalia upių ir kitų vandens telkinių. Labiausiai paplitę medžiai – ąžuolai, pušys, eglės, klevai.

Srities miškuose gyvena briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai ir daug kitų gyvūnų.

Istorija redaguoti

Teritorijoje žmonės gyveno nuo paleolito laikų. Ilgus metus teritorija buvo mažai apgyvendinta. Gyventojų pagausėjo po kazokų sukilimo 16481654 m., vadovaujamo Bogdano Chmelnickio. Po kairiakrantės Ukrainos prisijungimo prie Rusijos dabartinės srities teritorijos vadintos Slabodanščyna Nuo XVII amžiaus prasidėjo masinis gyventojų pagausėjimas. 1654 metais įkurtas Charkivas, kuris tapo Slabodanščynos centru. 1765 įkurta Slabodos-Ukrainos gubernija, 1780 m. reorganizuota į apskritį. 1796 atkurta gybernija, kuriai 1835 m. suteiktas Charkivo pavadinimas. Charkivas 19191934 buvo Ukrainos Sovietinės Socialistinės Respublikos sostine.

Sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d. 1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma – 75,83 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Charkivo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių

Administracinis suskirstymas redaguoti

Didžiausi miestai redaguoti

Gyventojai redaguoti

2006 m. srityje gyveno 2 808 700 gyventojų ir tai sudarė beveik 5,13 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 78,5 %
  • kaimo gyventojų − 21,5 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 95 žm./km². Gyventojų kalba – rusų ir ukrainiečių kalbų mišinys, vadinamas „Suržik“ (rusų kalbos leksikonas su ukrainietiška gramatika ir tartimi).

Ekonomika redaguoti

 
Orlaivis An-148 pagamintas Charkivo aviacijos gamykloje

Pramonė – mašinų gamyba, metalurgija, chemijos ir maisto pramonė. Srityje pagaminama 100 % visų valstybėje pagaminamų garo turbinų, 60 % traktorių (Charkovo traktorių gamykla), 55 % guolių, 50 % staklių su programine įranga, 50 % elektros įrankių ir įrenginių, 45 % keraminių plytelių. Išgaunami 45 % Ukrainoje išgaunamų dujų. Taip pat išgaunama nafta, smėlis, molis. Srityje veikia didelės orlaivių, tankų bei kitos karinės technikos gamyklos.

Srityje auginami kviečiai, saulėgrąžos. Išvystyta gyvulininkystė (mėsa, pienas). Žemės ūkio naudmenos – 19 000 km². Charkivo srityje pagaminama 5 % visos Ukrainos žemės ūkio produkcijos.

Ekonomikos rodikliai redaguoti

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 888,6
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 2,3
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 1936,6
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 4,3
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −1048,0
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 9608,7
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1029
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 203,8

Susisiekimas redaguoti

Charkivo sritis turi smarkiai išvystytą transporto mazgą. Apie 60 % krovinių pervežama geležinkeliu. Charkive veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje  Ukrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Kijevas –    skp „Dovžanskyj“ Charkivas, Čuhujivas, Iziumas M03 E40 Tarptautinis
Charkivas –    skp „Ščerbanivka“ - M20 E105 Tarptautinis
Charkivas – Jalta Merefa, Krasnohradas M18 E105 Tarptautinis

Kelių rodyklė redaguoti

  • Geležinkelių ilgis – 1 442 km.
  • Automobilių kelių ilgis – 15 000 km.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti