Sevastopolis

Sevastopolis
Севастополь
   COA of Sevastopol.svg      Flag of Sevastopol.svg   
Sevastopol Crimea-5243.jpg

Sevastopolis
44°36′00″ š. pl. 33°31′50″ r. ilg. / 44.60000°š. pl. 33.53056°r. ilg. / 44.60000; 33.53056 (Sevastopolis)Koordinatės: 44°36′00″ š. pl. 33°31′50″ r. ilg. / 44.60000°š. pl. 33.53056°r. ilg. / 44.60000; 33.53056 (Sevastopolis)
Laiko juosta: (UTC+3)
Federacinis miestas Sevastopolis Sevastopolis
Įkūrimo data 1783 m.
Gyventojų (2015) 414 315
Plotas 864 km²
Tankumas (2015) 480 žm./km²
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka SevastopolisVikiteka
Kirčiavimas Sevastòpolis

Sevastopolis – miestas Krymo pusiasalyje prie Juodosios jūros; valstybinio pavaldumo miestas (į Krymo AR sudėtį neįeina). Šiuo metu, tai ginčytina Ukrainos ir Rusijos teritorija. Rusija ir vietos valdžia Sevastopolį laiko Rusijos federaciniu miestu, kuris priklauso Krymo federalinei apygardai. Tuo tarpu didžioji dalis pasaulio šalių laiko Ukrainos dalimi. Pati Ukraina Krymą ir patį miestą oficialiai pripažįsta – „Rusijos Federacijos laikinai okupuota teritorija“.

IstorijaKeisti

 
Paminklas nuskendusiems laivams

Senovėje miesto vietoje buvo graikų kolonija Chersonesas. Sevastopolis buvo įkurtas 1783 m. kaip karinis jūrų uostas ir tvirtovė. 17971801 m. laikinai vadinosi Achtiaru.1830 m. choleros epidemijos metu miesto gyventojai, jūreiviai ir kareiviai sukilo prieš karantininius ribojimus. 18541855 m. Krymo karo metu ir 19411942 m. Antrajame pasauliniame kare išgarsėjo savo didvyriška gynyba. 1965 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas. 1991–2014 m. nepriklausomos Ukrainos miestas; suteiktas specialus valstybinio pavaldumo miesto statusas. Per Krymo krizę okupavo Rusijos armija.

GyventojaiKeisti

Sevastopolio savivaldybės teritorijoje gyvena apie 15 % viso Krymo pusiasalio gyventojų.

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2015 m.
1875 m. 1897 m.sur. 1926 m. 1939 m. 1946 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
12 000 53 000 96 700 114 000 56 000 148 000 229 000 395 000 378 600
2007 m. 2015 m. - - - - - - -
379 200 414 315 - - - - - - -


2001 m. gyveno 377 153 žmonės:[1]

1989 m. gyveno 395 200 žmonės:

1897 m. gyveno 53 595 žmonės:

TransportasKeisti

Geležinkelio mazgas. Tai pagrindinė Juodosios jūros laivyno bazė, kuria naudojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Sevastopolyje vyksta laivų statybos ir remontas. Po miestą kursuoja troleibusai bei autobusai.

Švietimas ir kultūraKeisti

 
Panorama „Sevastopolio gynyba 1854-1855“

Svevastopolyje yra du teatrai. Muziejai: Didvyriškos gynybos ir miesto išlaisvinimo, Juodosios jūros laivyno, dailės muziejus. Jūrų instituto akvariumas.

EkonomikaKeisti

Yra prietaisų fabrikas, maisto apdirbimo, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė.

Ekonominiai rodikliaiKeisti

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 101,5
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,3
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 55,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,1
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 46,3
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 835,0
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1566
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 329,6

SavivaldybėKeisti

Sevastopolio miesto savivaldybei (taryba; ukr. Севастопольська міськрада) priklauso 1 savarankiškas miestas (Ičkermanas) ir 47 gyvenvietės. Pagal Ukrainos konstituciją savivaldybei suteiktas Valstybinio pavaldumo miesto statusas ir savivaldybė Krymo AR nepriklauso.

SportasKeisti

PanoramaKeisti

Sevastopolio panorama.

Miestai partneriaiKeisti

IšnašosKeisti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas