Padniestrė

Padniestrės Moldavijos Respublika rus. Приднестровская Молдавская Республика rumun. Republica Moldovenească Nistreană ukr. Придністровська Молдавська Республіка
Vėliava Herbas
Himnas: „Mes šlovinam Tave, Padniestre“
Padniestrė žemėlapyje
Valstybinė kalba	rusų moldavų ukrainiečių
Sostinė	Tiraspolis
Didžiausias miestas	Tiraspolis
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Premjeras	Vadimas Krasnoselskis Tatjana Turanskaja
Plotas  • Iš viso  • % vandens	4163 km2 (180) 2,35%
Gyventojų  • 2022  • Tankis	347 251 (-) 73,5 žm./km2 (-)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	- - mlrd. - (-) - - (-)
Valiuta	Padniestrės rublis (PRB)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+2 UTC+3
Nepriklausomybė Paskelbta Padniestrės karas Statusas	nuo Moldovos 1990 m. rugsėjo 2 d. 1992 m. kovo 2 - liepos 21 d. Nepripažinta
Interneto kodas	.Nėra
Šalies tel. kodas	+373 spec. +373 5 ir +373 2

Padniestrė (arba Uždniestrė; rumun. Transnistria, rus. Приднестровье, ukr. Придністров'я), oficialiai Padniestrės Moldavijos Respublika (PMR) – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi nepriklausomybę.

Po TSRS žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį 1992 m. kovo 2 d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė (Rusijos, Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės statusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia de facto kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal 2005 m. Moldovos ir Ukrainos sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus. Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę, bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.

Istorija

Istoriškai Dniestro upė buvo tradicinė riba, atskyrusi Dakiją (vėliau rytų romanų kalba kalbėjusius moldavus) vakaruose nuo Skitijos (vėliau slaviškos Rusios) rytuose. Dabartinės Padniestrės teritorija iki XIX a. vystėsi kaip Podolės ir stepės (Edisano) dalis. Čia vyravo slavai ir tiurkai.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje tiek Podolė, tiek Edisanas atiteko Rusijos imperijai (kaip ir dalis Moldavijos kunigaikštystės, vadinamoji Besarabija). Dėl Rusijos tautinės politikos iš krašto buvo priverstinai iškeldinami musulmonai nogajai, o vietoj jų atkeldinamos krikščioniškos tautos: ukrainiečiai, rusai ir ypač moldavai iš už anapus Dniestro. Pastarieji šiame krašte palaipsniui ėmė sudaryti gyventojų daugumą.

Prielaidas atsirasti Padniestrei, kaip atskirai teritorijai sudarė tai, kad šis kraštas po I pasaulinio karo liko Rusijos, vėliau TSRS dalimi, tuo tarpu likusioji Besarabijos teritorija tarpukario laikotarpiu buvo Rumunijos aneksuota. Šioje moldavų/rumunų gyvenamoje dalyje buvo suformuota Moldavijos ATSR, kuri priskirta Ukrainos TSR.

Nors Padniestrė tradiciškai nebuvo laikoma rumunų/moldavų etnine žeme, tai, kad joje vyravo rytų romanai, didino Rumunijos karalystės ambicijas regiono atžvilgiu. 1941–1944 m. prie Ašies prisijungusi Rumunija okupavo teritoriją tarp Dniestro ir Bugo su administraciniu centru Odesoje. 1943 m. 185 tūkst. Rumunijos ir Ukrainos žydų buvo deportuota, nužudyta ar įkalinta koncentracijos stovyklose, įkurtose daugiausia dabartinės Padniestrės teritorijoje.

1940 m. SSRS nuo Rumunijos vėl atplėšus Besarabiją, ši buvo paversta Moldavijos TSR, ir į jos teritoriją integruota ir buvusioji Moldavijos ATSR, atplėšta nuo Ukrainos TSR. Sovietų valdžia nužudė ir/ar įkalino gulaguose tūkstančius rumunų/moldavų. Turtingi moldavų valstiečiai buvo ištremti į Kazachstaną ir Sibirą. Į Rytus nuo Dniestro gyveno daugiausia etninių mažumų, todėl ši teritorija puoselėjo skirtingą nuo likusios Moldavijos tapatybę. Tai labai išryškėjo perestroikos metais, kada Moldovoje pradėjo aktyviai reikštis įvairūs patriotiniai, nepriklausomybės, prorumuniški ir net etnocentristiniai šovinistiniai judėjimai (Liaudies Frontas – Frontul Popular din Moldova).

1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę, – Padniestrė paskelbė savo nepriklausomybę, siekdama prisijungti prie Rusijos. Po kelerius metus trukusių nedažnų Liaudies Fronto ir separatistų susirėmimų, 1992 m. kovo 2 d. kilo Moldovos ir Padniestrės karas. Kovoms stiprėjant, užsilikę TSRS armijos daliniai įsikišo į konfliktą, paleisdami ugnį į Moldovos kariuomenę. Karas liepos 21 d. baigtas paliaubomis, po kurių Padniestrės teritorijos statusas liko neišspręstas.

2006 m. rugsėjo 18 d. referendumo metu dėl Padniestrės priklausomybės Moldovai ar Rusijai – daugiau nei 97 proc. balsavusių pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Iš viso balsavo daugiau nei 300 tūkst. (78,6 proc.) gyventojų. Galimus pažeidimus stebėjo apie 250 (~200 iš užsienio) stebėtojų, tačiau didesnių pažeidimų neužfiksavo. Referendumo rezultatus pripažino tik Rusijos valstybė, kuri šiame regione yra dislokavusi apie 1,2 tūkst. karių.

Administracinis suskirstymas

Administracinis suskirstymas

Padniestrė suskirstyta į du respublikinės reikšmės miestus ir penkis rajonus.

Respublikinės reikšmės miestai

• Tiraspolis
• Benderai

Rajonai

Administracinis vienetas	Administracinis centras
Grigoriopolio rajonas	Grigoriopolis
Dubesario rajonas	Dubesaris
Kamenkos rajonas	Kamenka
Ribnicos rajonas	Ribnica
Slabodzėjos rajonas	Slabodzėja

Ekonomika

Padniestrėje plėtojama mišri ekonomika. Po plataus privatizacijos proceso dešimtajame dešimtmetyje, dauguma teritorijos kompanijų yra privačios. Ekonomika remiasi sunkiąja pramone (plieno gamyba), elektros gamyba ir tekstilės pramone.

Teritorija turi savo centrinį banką, leidžiantį Padniestrės rublį. Jo kursas yra nefiksuotas, tačiau ši valiuta konvertuojama tik Padniestrėje.

Padniestrė turi daug derlingos žemės. Vystomas žemės ūkis. Tiraspolis – svarbiausias pramonės centras. Užsiimama žvejyba.

Gyventojai

Šalies sostinė Tiraspolis

2004 m. Padniestrės valdžia organizavo atskirą nuo Moldovos gyventojų surašymą. Teritorijoje gyveno 555 347 gyventojai. Regione moldavai/rumunai sudaro apie 32,10 % (1989: 39,9 %) gyventojų (anksčiau sudarė daugiau, bet nemažai po nepriklausomybės paskelbimo, rumunų kalbos lotyniškais rašmenimis mokymo draudimo ir kitų prieš juos nukreiptų veiksmų pasitraukė iš teritorijos), tik šiek tiek mažiau gyvena ukrainiečių ir rusų.

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

• moldovai – 32,10 %
• rusai – 30,35 %
• ukrainiečiai – 28,81 %
• kiti (gagaūzai, bulgarai, baltarusiai, žydai) – 12 %

Kultūra

Kalba

Moldavų kirilica parašytas ženklas „Sveiki atvykę“ (Bine ați venit!) Tiraspolyje. Kirilicą 1989 m. Moldovoje pakeitė lotyniška abėcėle, tačiau Padniestrėje ji išliko naudojama.

Oficialiomis kalbomis laikomos trys (rusų kalba, moldavų kalba (parašyta kirilica), ukrainiečių kalba), bet de facto pagrindinė ir lingua franca yra rusų kalba. Moldavų kalba lingvistiškai yra tapati rumunų kalbai. Moldovoje nuo 1989 m. ji, kaip ir rumunų kalba, užrašoma lotyniškais rašmenimis, o Padniestrėje, kaip ir anksčiau Moldavijos TSR, naudojama kirilica.

Žmogaus teisės

Žmogaus teisių padėtis Padniestrėje yra kritikuojama atskirų vyriausybių ir tarptautinių organizacijų. 2007 metais Freedom House paskelbtoje ataskaitoje „Freedom in the World“ Padniestrė apibūdinta kaip „nelaisva“ teritorija, kurioje tiek politinių teisių, tiek pilietinių laisvių padėtis yra vienodai bloga.

Padniestrės karo metu 1991 m. Padniestrės separatistai rusakalbiai, pasivadinę Gvardiečiais, pagarsėjo brutaliais susidorojimais prieš moldavus (t. y. surišdavo, tardydavo, beginklius grasindavo susprogdinti granata, išbadydavo akis, nupjaudavo ausis, išprievartaudavo).

Pagarsėjęs politiko Ilie Ilașcu ir kitų trijų jo sąjungininkų suėmimas 1993 metais, esą jiems nužudžius du Padniestrės pareigūnus. I.Ilașcu skirta mirties bausmė, vėliau pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Jis buvo paleistas 2001 m., įsikišus Europos Žmogaus Teisių Teismui. Teismas konstatavo, kad Padniestrės valdžia pažeidė visų keturių nuteistųjų asmens laisvę ir saugumą, o elgesį su I.Ilașcu abibrėžė kaip kankinimus.

2007 m. kovą suimti keli valdžios oponentai, po to kai padarė viešus atsišaukimus po protesto akcijos nukreiptos prieš Padniestrės valdžią. Kovo 19 d. seperatistų pareigūnai suėmė Ştefan Urîtu, Moldovos Helsinkio Žmogaus Teisių Komiteto lyderį ir dar kelis vietinius aktyvistus. Jie po to buvo paleisti.

2010 m. balandį žurnalistas Ernestas Vardaneanas buvo suimtas, apkaltinus jį šnipinėjimu Moldovai. Panaši byla buvo iškelta Ilie Cazac iš Benderų. Jis buvo suimtas tų pačių metų kovo 19 d. už išdavystę ir šnipinėjimą Moldovai. Taip pat suimta buvo Elena Dobroviţcaia, nes jos motina išvyko į ligoninę Kišiniove, užuot prisitačiusi separatistų pareigūnams Benderuose.

Dėl didelio skurdo, negriežtos pasienio patikros ir korupcijos regione klesti prekyba žmonėmis.

Moldaviškos mokyklos

Valstybinis švietimas rumunų kalba yra vykdomas naudojant sovietinės kilmės moldavų kirilicos raidyną. 1989 m. Moldavijos TSR įsigaliojo moldavų/rumunų kalbos rašyba lotyniškomis raidėmis, tačiau Padniestrės autonomijoje kalbos įstatymas buvo boikotuotas. Padniestrei atsiskyrus 1992 m., buvo paliktos 6 mokyklos, naudojančios lotyniškus rašmenis. 2004 m. keturios iš jų buvo priverstinai uždarytos, Padniestrės valdžios teigimu, dėl atsisakymo gauti oficialias akreditacijas. Netrukus mokyklos buvo vėl atidarytos, joms įsiregistravus kaip privačioms įstaigoms. Tai greičiausiai paskatino Europos Sąjungos darytas spaudimas. Būdamos privačios, mokyklos paramos iš valdžios negauna. Tuo tarpu valstybinėje sistemoje veikia 33 moldaviškos mokyklos (dėstančios kirilica) iš visų 186 veikiančių teritorijoje.

Viena pagrindinių mokyklų uždarymo konfliktų dalyvė buvo Jelena Bomeško, tuometė Padniestrės švietimo ministrė. Jos ir oficiali Padniestrės valdžios pozicija, jog, kai kalba yra užrašoma lotyniškais rašmenimis, ji vadinama „rumunų“, o kai naudojama kirilica – „moldavų“, kuri yra oficiali teritorijos kalba greta rusų ir ukrainiečių kalbų.

ESBO misija Moldovoje reikalavo vietinei Ribnicos miesto valdžiai grąžinti konfiskuotą pastatą mokyklai, kurioje dėstoma lotyniškais rašmenimis.

Galerija

• 
  Dniestro upė, skirianti PMR nuo Moldovos (išimtis – Benderai)
• 
  Lenino paminklas ir vyriausybės pastatas Tiraspolyje
• 
  Paminklas žuvusiems Antrajame pasauliniame kare

Nuorodos

• Pridnestrovie.net
• Neoficialus buvusio prezidento puslapis (Padniestrė)