Vikipedija

Slučkai

Slučkai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Slučkai
Slučkai
55°52′55″š. pl. 21°19′08″r. ilg. / 55.882°š. pl. 21.319°r. ilg. / 55.882; 21.319 (Slučkai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021) 0
Vikiteka Slučkai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Slučkaĩ
Kilmininkas: Slučkų̃

Slučkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kretingos. Teritorijos plotas – 69,46 ha.[2]

Etimologija redaguoti

XVIII a. vietovė vadinta Služkais (lenk. Służki). Tai liudija, kad pavadinimas kilo iš slavų žodžio „služba“ (liet. tarnystė, tarnyba), o pirmieji naujakuriai buvo šalia esančio Kretingos dvaro tarnautojai, kuriems atlyginimui už tarnystę čia buvo leidžiama naudotis žeme.

Nuo XVIII a. pab. – XIX a. pr. lenkų ir rusų kalba rašytuose šaltiniuose vietovę pradėta vadinti Slučkais (lenk. Słuczki, rus. Случки), rečiau – Sluckais, Slockais, Slucku (lenk. Słucki, Słocki, rus. Слуцки, Слуцкъ). Vietine žemaičių tarme kaimas vadinamas žem. Sločkā.

Geografija redaguoti

Vietovė yra Pajūrio žemumoje. Ji įsiterpusi tarp Rubuliams priklausančio Ilgųjų Pievų miško, Laumalių, Kukoriškių ir Dupulčių, apima arimus ir Ilgųjų Pievų miško kraštą.[3]

Seniau Slučkai plytėjo abipus plento Šiauliai–Palanga. Kaimui priklausė dabartinių Dupulčių šiaurinė dalis tarp plento ir Dupulčio, kurios vakariniame pakraštyje tebeauga Slučkų miškelis. Kitapus plento Slučkai apėmė dabartinių Grikšių pietinę bei Padvarių pietrytinę dalį. Kaimo pietiniu pakraščiu tekėjo Dupulčio upelis.

Istorija redaguoti

Slučkai atsirado XVIII a., o pirmąkart paminėti 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje. Tai buvo plėšininėje dvaro žemėje, XVII a. sunaikintų Dopšaičių šiaurės rytiniame pakraštyje, abipus vieškelio Kretinga–Kartena susiformavęs užusienis. Jam priklausė 219 margų dydžio stačiakampio plano žemės sklypas, besiribojantis su Dupulčiais, Grykšiais, Klibių ir Kretingos kaimų ganyklomis bei su Kretingos miesto Sūdų sklypu.

 
Seniausias Slučkų (lenk. Służki) užusienio planas, parengtas Lydos apskrities matininko Pranciškaus Jodkos, 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
 
Slučkų užusienis (rus. З. Случки) Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų 1868 m. parengtame Kretingos apylinkių žemėlapyje
 
Slučkų kaimo planas, parengtas vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, apie 1870 m. Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys
 
Slučkų (lenk. Słucki) kaimas ir kordonas Prūsijos karalystės karo topografijos tarnybos 1918 m. išleistame Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje
 
Slučkų kaimas po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš Lietuvos kariuomenės štabo parengto Kretingos–Palangos apylinkių topografinio žemėlapio. Apie 1939 m.

Du trečdalius užusienio apėmė miškas, 40 margų – arimai, o 30 margų – ganyklos. Arimų pietvakarinėje dalyje stovėjo pora vienkieminių sodybų, kuriose 1771 m. gyveno Jono Katkaus ir Baltramiejaus Mažonavičiaus šeimynos. Abi valdė po 75,25 ha žemės (22 ha miško, 14,2 ha geros dirbamos žemės, 21,3 ha miške įdirbtos prastos žemės, 10,65 ha ganyklų, 7,1 ha miške šienaujamų pievų). Žemdirbiai žemę nuomojosi iš dvaro, kuriam kasmet mokėjo po 59 auksinus ir 29 grašius.

1802–1803 m. Slučkuose gyveno Bonaventūras ir Janina Talmonai, Motiejus ir Ieva Kordonai, Liudvikas ir Dorota Venckevičiai, Antanas ir Ona Stirbavičiai, Pranciškus ir Liudvika Žvinklevičiai, Petras ir Viktorija Katkauskai.[4] Pora šeimų, tarp kurių buvo Stirbavičiai, kaime nuolat ūkininkavo, o kiti buvo jų šeimynų nariai: samdiniai, tarnai arba įnamiai.

Kretingos parapijos knygose nuo XIX a. II ketv. Slučkais vadinamas tik Stirbavičių ūkį, o kitas viensėdis – Smiltine. 1845 m. Slučkuose gyveno Pranciškus Stirbavičius su seserimi Ona, samdiniais Juozapu Vainora, Juozapu Galdiku, Juozapu Butkumi, Veronika Miškute, Veronika Šaulinske ir Kotryna Sangulnyte. Arčiau Grykšių buvusioje Smiltynėje šeimininkavo Antanas Šimkus su bernu Jurgiu Spuciu, merga Antanina Stankute, įname Ona Kaušiene ir jos mažamečiais dvyniais Steponu ir Ona.[5] Oficialiais duomenimis 1846 m. Slučkuose buvo 2 dūmai.[6]

XIX a. vietovė tapo svarbiu Rusijos imperijos pasienio apsaugos objektu. Kaimo rytinėje dalyje abipus vieškelio buvo pastatytas sienos sargybos Slučkų kordonas – sienos sargybinių būstinė su kareivinėmis ir arklidėmis. Iš čia kariškiai kontroliavo valstybinės sienos pasienio ruožą tarp Klibių, Bliūdsukių, Petrikaičių ir Laumalių kordonų, gaudė jame kontrabandininkus, knygnešius, tikrino Kartenos–Kretingos vieškeliu vykstančius keliauninkus.[7]

Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, apie 1870 m. buvo sudarytas Slučkų planas, pagal kurį kaimui teko apie 200 ha žemės.[8] Vakarinė dalis buvusi suskirstyta į 100 ariamų ir pievų rėžių, o rytinėje dalyje liko bendrosios ganyklos su abipus vieškelio įsiterpusiu kordono sklypu. Be to, Slučkams dar priklausė nemažas rėžis vidury Dupulčių žemių. Kelio į Karteną dešinėje pusėje tebestovėjo dvi žemdirbių sodybos, o atokiau nuo jų, šalia bendrųjų ganyklų – didžiulis kluonas. Kitapus kelio išdžiūvusio bevardžio upelio dauboje buvusi iškasta didelė kūdra. Už jos, šiaurinėje kaimo dalyje nuo seno augęs miškas jau buvo smarkiai išretintas, arčiau vieškelio plytėjusi jo dalis paversta dirbama žeme, o likusi – pievomis ir ganyklomis.

Iš kaime gyvenusių valstiečių Kretingos bažnyčios metrikose 1879–1891 m. minimi Steponas ir Julija Stirbavičiai, Antanas ir Ona Mikniai, Pranas ir Ona Šaulinskai, Mykolas ir Marijona Gudauskai, Juozapas ir Kotryna Putvinskai-Putvinai, Antanas ir Magdalena Dirgėlos, Antanas ir Kotryna Sudmontai, Juozapas ir Petronėlė Petrauskai, atsargos kareivis Antanas Kavaliauskas su žmona Antanina.[9]

Senbuvių Stirbavičių šeima palaikė draugiškus ryšius ne tik su kaimynais žemaičiais, bet ir su vokiečiais bei valstybės sieną saugojusiais kazokais. Jų dukters Valerijos krikštatėviais buvo kazokų kariuomenės majoras Nikolajus Bielogorcevas su vokiečio Vilhelmo Jelingo žmona Kristina, o asistentais – kazokų poručikas Dmitrijus Lasovas ir Kazimiera Kelpšienė. Pagal to meto tradiciją dvi ir daugiau krikštatėvių poros dalyvaudavo tik bajorų ir turtingų gyventojų krikštynose.[10]

1895–1923 m. kaime stovėjo 5 sodybos.[11] Vienoje iš jų tebegyveno senbuvių Stepono, vėliau – Jono, Stirbavičiaus šeimyna. Per Lietuvos žemės reformą 1926–1941 m. visa kaimo žemė buvo išskirstyta į 13 vienkieminių ūkių.[12] Kordono sodybos pastatus, kurie oficialiai priklausė dvarui, po Pirmojo pasaulinio karo Aleksandras Tiškevičius pardavė valstiečiams, o žemę valstybė padalino 1927–1928 m.[13]

Per pirmąją sovietinę okupaciją 1941 m. į Vokietiją repatrijavo ūkininkai Mikas ir Jokūbas Jaudzeniai su šeimomis, valdę 16,79 ha ir 17,22 ha žemės. Pirmąjį ūkį perėmė Alfonsas Turauskas, o antrajame įsikūrė Marė Zamkienė.[14]

1949 m. balandžio 10 d. į Irkutsko srities Čeremchovo rajoną buvo ištremta Bronė Turauskienė su vaikais Danute ir Petru, tremtyje praleidę 9 metus.[15] Sovietų valdžiai 1949 m. pradėjus masinę kolektyvizaciją, kaimo ūkininkai tapo „Artojo“ kolūkio kolūkiečiais.

Sovietmečio administracinio-teritorinio suskirstymo reformos Slučkus suskaldė į du tuo pačiu vardu vadinamus kaimus. Šiaurinė dalis buvo palikta Klibių (vėliau – Kurmaičių, Kretingos) apylinkei. Tuo tarpu didesnioji dalis buvo perduota Būbelių (vėliau – Kretingos, Jokūbavo, Žalgirio) apylinkei. Kretingos seniūnijai priklausantys Slučkai 2016 m. buvo panaikinti, o jų žemė priskirta Grykšių ir Padvarių kaimams. Žalgirio seniūnijoje esančių Slučkų didžioji dalis 2016 m. prijungta prie Dupulčių, o kaimui paliktas nedidelis negyvenamos dirbamos žemės plotas, kuriame iki Lietuvos žemės reformos buvo Dupulčių bendrosios ganyklos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. Bliūdsakių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos grafystė
1861–1915 m. Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
1915–1945 m. Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m. Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m. Klibių apylinkė (šiaurinė kaimo dalis), Būbelių apylinkė (pietinė kaimo dalis), Kretingos rajonas
1954–1988 m. Kurmaičių apylinkė (šiaurinė kaimo dalis), Kretingos rajonas
1954–1960 m. Kretingos apylinkė (pietinė kaimo dalis), Kretingos rajonas
1960–1963 m. Jokūbavo apylinkė (pietinė kaimo dalis), Kretingos rajonas
1963–1995 m. Žalgirio apylinkė (pietinė kaimo dalis), Kretingos rajonas
1988–1995 m. Kretingos apylinkė (šiaurinė kaimo dalis), Kretingos rajonas
1995–2009 m. Kretingos seniūnija (šiaurinė kaimo dalis), Žalgirio seniūnija (pietinė kaimo dalis), Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
2009–2016 m. Klibių seniūnaitija, Kretingos seniūnija (šiaurinė kaimo dalis), Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Dupulčių seniūnaitija, Žalgirio seniūnija (pietinė kaimo dalis), Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m.[16] 1857 m.[17] 1902 m.[18] 1923 m.sur.[19] 1959 m.sur.[20] 1970 m.sur.[20] 1979 m.sur.[21] 1989 m.sur.[22] 2001 m.sur.[23] 2011 m.sur.[24] 2021 m.sur.
8 8 56 49 55 48 14 9 17 6 0

Žymūs žmonės redaguoti

Gyveno
  • 1941–1942 m. – Juozas Zamkus, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, karininkas, vienas iš sporto pradininkų šalyje

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius. – 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
  3. ↑ Kretingos rajono savivaldybė: žemėlapis. – VĮ Registro centras. – Vilnius, 2021 Archyvuota kopija 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Kretingos RKB gimimo metrikų knyga. 1802–1827 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 669, ap. 1. – B. 8. – L. 1r, 1v, 6r, 9v, 14r, 14v
  5. ↑ Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
  6. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 176 (Słocki)
  7. ↑ Julius Kanarskas. Slučkai. Kaimas prie kelio į Karteną. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugpjūčio 26 d. – P. 10
  8. ↑ Bliūdsakių, Žygų, Miežečių, Dupulčių ir Slučkų kaimų žemės sklypų planas. XIX a. II p. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11901
  9. ↑ Kretingos RKB gimimo metrikų knyga. 1879–1891 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1516, ap. 1. – B. 2. – L. 1v, l. 19, 31v, 38, 39, 57v, 61v, 67, 85v, 88v, 98, 102, 154, 176, 209v, 215v, 219, 221v
  10. ↑ Kretingos RKB gimimo metrikų knyga. 1879–1891 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1516, ap. 1. – B. 2. – L. 67, Nr. 11
  11. ↑ Карта Ковенск. и Курляндск. губ. – VII-10. Тельевск. и Гробинск. уѣзд. – Воeн. топогр. коллежскій совѣтникъ Поржезинскій, воeн. топогр. капитанъ Кузьминъ. – Съемка 1895 г.
    Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
  12. ↑ Kretingos vls. Slučkų ir Dopulčių k. 1. Išskirstymo vienkiemiais planas (1:5000) 2. Bendrų ganyklų padalijimo planas (1:5000). – 1927-01-01 – 1927-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 482
    Kretingos valsčiaus Slučkų, Dopolčių, Kukoriškių ir Mežečių kaimų skirstymo vienkiemiais byla. – 1926-02-03 – 1941-12-20. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 86
    Kretingos apskrities žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. – B. 85. – L. 1
  13. ↑ Kretingos valsčiaus Slučkų kaimo sklypo, vadinamo „Slučkų kardonas“, parceliacijos byla. – 1927-05-13 – 1928-12-01. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 287
  14. ↑ Duomenys apie be savininkų 1940–1942 m. likusius ūkius ir jų valdytojus Kretingos apskrityje. – 1942 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 9. – B. 5. – L. 6
  15. ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – P. 461
  16. ↑ Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
  17. ↑ Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго прихода, 1857 года составленъ, – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 39. – B. 93. – L. 19
  18. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  19. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  20. ↑ 20,0 20,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  21. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  22. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  23. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  24. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

  Padvariai – 4 km Grykšiai – 1 km
Klibiai – 4 km 		Rubuliai – 6 km
KARTENA – 10 km 		 
KRETINGA – 5 km
     
     
     
Mišučiai – 4 km
Dupulčiai – 1 km
Kluonaliai – 3 km 		Kukoriškiai – 1 km Laumalės – 4 km
RAGUVIŠKIAI – 5 km

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Slučkai&oldid=7134397"