Margas (lenk. morga, kilęs iš vok. morgen – rytas) – senovinis Europos žemės ploto matavimo vienetas.

Iš pradžių margu vadintas plotas, kurį žmogus gali suarti arba nupjauti nuo ryto iki pietų. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje margas paplito XVI a. viduryje per Valakų reformą. Margo dydis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo 0,71 hektaro, Užnemunėje nuo 1819 m. Kulmo margas – 0,56 ha, Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje – mažasis – 0,2553 ha, didysis – 0,5673 hektaro. Po Liublino unijos buvo naudojamas ir lenkiškasis margas, lygus 0,5598 hektaro.

Lietuvoje margas prilygo 30 rykščių. 30-33 margai sudarė 1 valaką. Naudotas iki metrinės matų sistemos įvedimo 1921 m. sausio 1 d.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Margas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 365 psl.