Rubuliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Rubuliai
Rubuliai
55°54′14″š. pl. 21°23′53″r. ilg. / 55.904°š. pl. 21.398°r. ilg. / 55.904; 21.398 (Rubuliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021) 672
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Rubuliaĩ
Kilmininkas: Rubulių̃
Naudininkas: Rubuliáms
Galininkas: Rùbulius
Įnagininkas: Rubuliaĩs
Vietininkas: Rubuliuosè

Rubuliai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 10 km į rytus nuo Kretingos, 5 km į vakarus nuo Kartenos, Minijos dešiniajame krante, prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio  A11  ŠiauliaiPalanga . Iš šiaurės prieina Rubulių miškas (350 ha). Veikia UAB „Aldavija“ (medienos apdirbimas), UAB „Transpolitas“ (automobilių transporto paslaugos), A. Rudavičiaus sodininkystės-daržininkystės ūkis ir kt. Kaime yra sodininkų bendrija „Rubuliai”, Antano Pakso konstruojamas vėjo malūnas.

Istorija

redaguoti

Rubulių kaimas pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. 1831 m. kaimo apylinkėse veikė sukilėliai. 1885 m. vasario mėnesį susekta slapta lietuviška mokykla. Joje mokytojas Petras Bucys mokino 13 vaikų (10 berniukų ir 3 mergaites). Be lietuvių kalbos buvo mokinama ir rusiškai.

19401941 m. kaime raudonarmiečiai pastatė kelis betoninius dotus. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėje vyko rezistencinė kova, žuvo nemažai gyventojų, 12-13 šeimų ištremta į Sibirą.

Sovietmečiu Rubuliai buvo Kretingos sodininkystės tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė. Melioruojant laukus, sunaikinta dalis vienkiemių. Buvo kultūros namai (įkurti 1961 m.), veikė biblioteka (19641971 m.).

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
538 414 257 302 245 189 190 196 501 672


Žymūs žmonės

redaguoti
Gimė

Kultūros paveldas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. RubuliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 107 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Rubuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 576
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  12. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios
  13. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Šv. Pranciškaus ir M

Nuorodos

redaguoti